TRIUKŠMAS

 

Triukšmas, jo poveikis sveikatai

 

Triukšmo lygis, skirtingai nuo klimato, kraštovaizdžio bei kitų gamtinių veiksnių, keičiasi milžinišku greičiu. Per paskutiniuosius 10 metų miesto triukšmas padidėjo vidutiniškai 0,5-1 dB per metus ir kai kuriuose miestuose triukšmas gatvėse padidėjo net 10-12 dB. Vertinant šiuos pakitimus, reikia žinoti, kad garso slėgio padidėjimą 10 dB žmogus suvokia kaip garsumo padidėjimą 2 kartus.

Triukšmas daro didelę tiesioginę įtaką žmonių sveikatai bei gyvenamosios ir poilsio aplinkos kokybei. Daugelis miesto gyventojų kenčia dėl transporto priemonių keliamo triukšmo. Tai labiausiai paplitęs miesto triukšmo šaltinis. Jo keliamas triukšmas sudaro 60-80% miestuose vyraujančio triukšmo.

Situacija Alytuje iš esmės nesiskiria nuo situacijos kituose Lietuvos miestuose. 2002 metais Alytaus visuomenės sveikatos centras vykdė programą "Triukšmo lygis pagrindinėse Alytaus miesto gatvėse piko valandomis". Atlikus tyrimus, nustatyta, kad automobilių keliamas triukšmas mieste svyravo nuo 63,3 dBA (Naujojoje g.) iki 78,0 dBA (Santaikos g.). Palyginimui, literatūros duomenimis, ekvivalentinis triukšmo lygis Vilniuje sudaro 71-77 dBA, Klaipėdoje - 72-80 dBA, Kaune - 71-77 dBA. Lietuvoje kai kuriose miestų gatvėse transporto priemonių keliamas triukšmas spūsties valandomis siekia net 95-98 dB.

Transporto triukšmo lygis priklauso nuo jo intensyvumo, greičio, sudėties ir kt. Miesto transporto intensyvumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių triukšmo lygį. Kintant eismo intensyvumui nuo 100 iki 400 automobilių per valandą, triukšmo lygis išauga 12,5 dBA. Didelį triukšmą gatvėje kelia daugybė važiavimo bei stabdymo veiksmų ir stovėjimas spūstyje veikiant varikliui. Triukšmas taip pat priklauso nuo transporto priemonės rūšies. Didžiausią triukšmą kelia sunkvežimiai ir mopedai - 100-102 dBA. Nemaža triukšmo dalis susijusi su vairuotojo elgesiu. Vienas nesupratingas vairuotojas gali sukelti tiek triukšmo, kiek sukelia dešimt, bandančių jo išvengti. O blogai prižiūrimas automobilis (netvarkingos oro įsiurbimo ir dujų išmetimo sistemos, ventiliatoriaus, pavarų dėžė) gali triukšmo lygį padidinti net 10 dBA. Didelę įtaką triukšmui daro ir transporto greitis. Jam padidėjus nuo 40 iki 60 km. per valandą, triukšmo lygis padidėja 2-4 dBA.

Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose gyvenamuose namuose, jų teritorijose reglamentuoja higienos norma HN 33 : 2001

„Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai". Vienoks triukšmo lygis leistinas dieną nuo 7 iki 23 valandos, kitoks naktį nuo 23 iki 7 valandos. Pvz., gyvenamuose namuose dieną didžiausias leistinas triukšmas gali siekti 40 dB, naktį iki 30 dBA, teritorijoje atitinkamai 55 dBA ir 45 dBA.

Paprastai žmogus gali atskirti maždaug 26–27 dB stiprumo garsą. 30–35 dB stiprumo garsas prilygsta žmonių šnabždėjimui ir neturėtų trikdyti miego. Normalus žmonių bendravimo nešūkaujant yra apie 50 dB stiprumo.

Triukšmo poveikį žmogaus organizmui galima suskirstyti į specifinį (t. y. klausos organo – ausies – pažeidimą) ir nespecifinį, kai sutrikdomas kitų organų darbas. Triukšmo sukeltas klausos pažeidimas vadinamas klausos nervo uždegimu  klausos neuritu arba klausos neuropatija. Kai žmogų veikia triukšmas, palyginti nedaug viršijantis leidžiamą lygį, klausa pažeidžiama pamažu, nepastebimai. Paprastai klausos nusilpimas išryškėja po 10-20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo poveikio. Sunkiais atvejais gali ištikti visiškas apkurtimas.

Veikdamas ilgą laiką triukšmas sutrikdo daugelio organų darbą.

Labiausiai pažeidžiama nervų sistema - atsiranda galvos skausmai, svaigimas, nuovargis, silpnumas, irzlumas, nemiga, padidėja nervinis jautrumas, blogėja dėmesys, atmintis, vystosi neurozės. Triukšmas labai erzina, trikdo darbingumą, ypač kūrybinę veiklą, protinį darbą.

Padažnėja širdies susitraukimai, ligonis jaučia širdies plakimą ar skausmą. Padidėja kraujospūdis. Pablogėja galūnių kraujotaka. Blogėja virškinimas, gali atsirasti gastritas ar opinė liga. Dažniau sergama kepenų ligomis.

Transporto triukšmo lygiui sumažinti gali būti naudojamos įvairios priemonės:

  • Mažinamas transporto priemonių, kaip triukšmo šaltinio, skleidžiamo triukšmo lygis
  • Ribojamas sunkvežimių eismas
  • Gerinama kelio danga
  • Panaudojami statiniai - ekranai bei kiti triukšmo ekranai
  • Įrengiamos gatvės tunelyje
  • Panaudojami specialūs langai su stiklo paketais
  • Mažinamas transporto priemonių važiavimo greitis.

Deja, kol kas triukšmą įveikti sunku. Tačiau apsisaugoti nuo vis didėjančio neigiamo triukšmo poveikio - mūsų bendras tikslas.

Triukšmo grafikas

 

 

 

 

UAB Dzūkijos vandenys

 

Alytaus turizmo informacijos centras

 

 

UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras

 

 

 

 

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras