Tolydi Europos miesto plėtra

 

Europos miestų tolydžios plėtros chartija
(Aalborgo chartija)

I dalis. Konsensuso deklaracija: tolydi Eurogos miestų plėtra

II dalis. Eurogos miestų tolydžios plėtros kampanija

III dalis. Dalyvavimas „Vietos darbotvarkės 21" procese: vietos tolydžios plėtros planai

I. KONSENSUSO DEKLARACIJA: TOLYDI EUROPOS MIESTŲ PLĖTRA

1. Europos miestų ir miestelių vaidmuo

Mes, Europos miestai, pasirašydami šią chartiją, primename, kad mūsų miestai gyvavo imperijų, tautinių valstybių ir politinių režimų laikais (netgi ilgiau už juos) ir išliko kaip socialinio gyvenimo centrai, mūsų ekonomikos varomoji jėga, kultūrinio palikimo ir tradicijų saugotojai. Kaip ir šeima, miestas buvo pagrindinis visuomenės ir valstybės elementas. Miestai buvo pramonės, amatų, prekybos, švietimo ir valdymo centrai. 

Mes suprantame, kad dabartinė gyvensena, ypač mūsų darbo ir funkcijų pasidalijimo, žemės naudojimo, transporto, pramonės produkcijos, žemės ūkio, vartojimo ir laisvalaikio modeliai, mūsų gyvenimo būdas, daro mus iš esmės atsakingus už daugelį ekologinių problemų, su kuriomis šiandien susiduria žmonija. Tai ypač svarbu, kadangi 80% Europos gyventojų gyvena miestuose. 

Mes supratome, kad dabarties žmonių kartos, juo labiau ateities kartos, negali pasiekti išsivysčiusių šalių išteklių vartojimo masto, nepažeisdamos gamtos pusiausvyros. 

Mes įsitikinę, kad tolydžios planetos plėtros negalima pasiekti be tolydžios vietos bendruomenių plėtros. Savivaldos institucijos yra glaudžiausiai susijusios su ekologinių problemų veikiamomis teritorijomis ir piliečiais, be to, jos, kaip ir kitos valdymo institucijos, yra atsakingos už žmonijos gerovę ir gamtos išsaugojimą. Taigi miestuose vyksta pagrindiniai gyvensenos, gamybos, išteklių vartojimo ir gyvenamosios bei pramoninės teritorinės struktūros pokyčiai.

2. Tolydžios plėtros sąvoka ir principai

Mes, miestai, įsitikinę, kad tolydžios plėtros idėja skatina mus pagrįsti savo gyvenseną gamtos galimybėmis. Mes siekiame socialinio teisingumo, tolydžios ekonominės plėtros, atsižvelgiančios ir į ekologinius veiksnius. Socialinį teisingumą būtina remti tolydžia ekonomikos plėtra. 

Ekologiškai tolydi plėtra turėtų lemti gamtinio kapitalo saugojimą, t.y. atsinaujinančių išteklių - vandens ir energijos - suvartojimas neturėtų būti didesnis nei ekologinių sistemų galimybės juos atnaujinti, o neatsinaujinantys ištekliai turėtų būti keičiami tolydžiai atsinaujinančiais ištekliais, taip pat teršalų emisijų koncentracija neturėtų viršyti oro, vandens ir dirvos galimybių juos absorbuoti bei perdirbti. 

Be to, ekologiškai tolydi plėtra reikalauja saugoti biologinę įvairovę, žmonių sveikatą, taip pat oro, vandens bei dirvos kokybę, užtikrinančią nuolatinę žmonių gyvenimo gerovę, gyvūnų ir augalų egzistenciją.

3. Vietos tolydžios plėtros strategijos

Mes įsitikinę, kad miestas, viena vertus, yra pakankamai mažas, kad galėtų besąlygiškai jausti architektūrinį, socialinį, ekonominį, politinį ir gamtinį disbalansą, žalojantį mūsų modernų pasaulį; kita vertus, pakankamai didelis, kad pats galėtų protingai spręsti problemas pagal integracijos, visapusiškumo ir tolydžios plėtros kriterijus. Kadangi miestai skirtingi, kiekvienas jų turėtų rasti individualų tolydžios plėtros kelią. Plėtros principai turėtų apimti įvairias sritis, o vietos strategijos turėtų remtis miesto privalumais.

4. Tolydi plėtra kaip kūrybiškas, pusiausvyros siekiantis vietos procesas

Mes, miestai, pripažįstame, kad tolydi plėtra - tai ne vizija ar nekintanti būsena, bet kūrybiškas, pusiausvyros siekiantis vietos procesas, apimantis visas vietos sprendimų priėmimo sritis. Miesto valdymui jis suteikia atgalinį ryšį, leidžiantį apibūdinti veiklos rūšis, kurios padeda siekti miesto ekosistemos pusiausvyros ir kurios išveda ją iš pusiausvyros. Naudodamas surinktą informaciją, miestas funkcionuoja kaip organiška visuma, ir visa miesto veikla tampa akivaizdi. Dėl šios priežasties miestas gali priimti sprendimus ir naudotis visa reikalinga informacija. Tolydžia plėtra pagrįsto valdymo metu gali būti priimami sprendimai, kuriuose atsižvelgiama ne tik į dabarties kartų poreikius, bet ir į ateities kartų interesus.

5. Problemų sprendimas derybų su išoriniais partneriais principu

Mes, miestai, pripažįstame, kad miestas neturi teisės perkelti savo problemų į platesnę. aplinką ar atidėti jų sprendimą ateičiai. Todėl savo problemas spręsti ir nesklandumus šalinti turėtų pats miestas arba konkretus regioninis ar nacionalinis teritorinis vienetas. Šis problemų sprendimo būdas paremtas derybų su išoriniais partneriais principu, kurio taikymas kiekvienam miestui ar miesteliui suteiktų didžiulę laisvę pasirinkti savo veiklos pobūdį.

6. Tolydi miesto ekonomikos plėtra

Mes, miestai, suprantame, kad mūsų miestų ekonomikos plėtrą ribojančiu veiksniu tapo atmosfera, dirvožemis, vanduo ir miškai, todėl privalome investuoti į šią sritį:

  1. rūpintis išlikusių gamtos išteklių, tokių kaip gruntinis vanduo, dirvožemis, retų rūšių biotopai, išsaugojimu; 
  2.  skatinti gamtos išteklių gausinimą, mažinant dabartinę išteklių, tokių kaip neatsinaujinanti energija, vartojimo mastą;
  3. siekti gamtos apkrovos mažinimo, naudojant sukultūrintas teritorijas, tokias kaip miesto parkai, mažinantys miškų apkrovą;
  4. padidinti gamtos išteklių naudojimo efektyvumą, pvz., statant energiją taupančius pastatus, naudojant miesto transportą, neturintį neigiamo poveikio aplinkai.

7. Socialinė lygybė, reikalinga tolydžiai miesto plėtrai

Mes, miestai, suprantame, kad neturtingiausi visuomenės sluoksniai yra labiausiai veikiami aplinkos problemų (transporto sukeliamo triukšmo ir oro taršos, patogumų, tinkamos gyvenamosios aplinkos, laisvės erdvės trūkumo ir yra mažiausiai pajėgūs jas išspręsti. Neteisingas materialinių gėrybių pasidalijimas skatina tolydžiai plėtrai nepalankų elgesį ir daro jį sunkiai keičiamą. Pagrindinių socialinių poreikių (sveikatos apsaugos, užimtumo ir apsirūpinimo gyvenamuoju plotu) tenkinimo uždavinį ketiname spręsti kartu su aplinkosaugos uždaviniais. Mes siekiame pasinaudoti pirmaisiais rezultatais ir pagerinti piliečių gyvenimo kokybę bei atsisakyti vartojimo didinimo. 

Mes stengsimės kurti darbo vietas, tuo prisidėdami prie tolydžios visuomenės plėtros ir nedarbo mažinimo. Bet kokią komercinę veiklą vertinsime pagal tolydžios plėtros kriterijus, siekdami pritraukti darbo jėgą, kurti naujas darbo vietas, skatinti ilgalaikį užimtumą ir ilgalaikio vartojimo produktų gamybą. Tai atitinka tolydžios plėtros kriterijus.

8. Tolydaus žemės naudojimo modeliai

Mes, miestai, pripažįstame savivaldybių planavimo politikos, apimančios strateginį visų aplinkosaugos planų įvertinimą, ir efektyvaus žemės naudojimo svarbą. Mes naudosimės tankiai gyvenamų teritorijų, aprūpintų viešuoju transportu ir energija, privalumais, išlaikydami priimtiną plėtros mastelį. Tiek įgyvendindami miesto vidaus teritorijų rekonstrukcijos programas, tiek planuodami naujus priemiesčius, mes siekiame, kad gyventojų poreikiai būtų derinami su mažesniais poreikiais transportui.

Regioninės tarpusavio priklausomybės ir lygybės supratimas leis mums subalansuoti srautus tarp miesto ir kaimo bei apsaugoti nuo situacijos, kai miestai eksploatuoja aplinkinių teritorijų išteklius.

9. Tolydžios miesto plėtros transporto modeliai

Mes, miestai, stengsimės pagerinti prieinamumą prie socialinio aprūpinimo sistemos, naudodami mažiau transporto priemonių. Mes žinome, kad tolydžiai besiplėtojantis miestas yra įpareigojamas mažinti neišvengiamą transporto judėjimą ir nepropaguoti motorinių transporto priemonių naudojimo. Mes teiksime pirmenybę aplinkai palankioms transporto priemonėms (dviračiams, viešajam transportui), ir pagrindinė planavimo užduotis bus išnagrinėti šių priemonių kombinacijų galimybes, ypatingą dėmesį skiriant pėstiesiems. Individualios motorinės transporto priemonės miesto ekonominėje veikloje turėtų atlikti pagalbinę funkciją, pvz., padėti lengviau pasiekti darbo vietą.

10. Atsakomybė už globalinį klimatą

Mes, miestai, suprantame, kad didelė grėsmė kyla gamtinei ir dirbtinei aplinkai bei ateities žmonių kartoms dėl globalinio atšilimo. Todėl reikia kuo greičiau stabilizuoti padėtį, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas į atmosferą. Vienodai svarbu apsaugoti Žemės biomasės išteklius, tokius kaip miškai ir fitoplanktonas, kurie atlieka pagrindinį vaidmenį planetos anglies cikle. Siekiant sumažinti emisijas, susidarančias dėl kuro deginimo. būtina parodyti iniciatyvą ir formuoti strategijas, pagrįstas nuodugniu alternatyvių variantų ir miesto aplinkos, kaip energijos sistemos, tyrimu. Vienintelė tolydžią plėtrą palaikanti alternatyva yra atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimas.

11. Ekosistemų apsauga nuo užteršimo

Mes, miestai, suprantame, kad vis daugiau ir daugiau nuodingųjų ir žalingųjų medžiagų išleidžiama į orą, vandenį, patenka į dirvožemį, maistą, ir dėl to didėja pavojus žmonių sveikatai ir ekosistemoms. Mes dėsime visas pastangas, kad sustabdytume tolesnį teršimą ir apsaugotume nuo naujų teršalų rūšių, utilizuodami juos pačiame susidarymo šaltinyje.

12. Savivalda kaip būtina išankstinė sąlyga

Mes esame įsitikinę, kad turime pakankamai jėgų, žinių ir kūrybinio potencialo skatinti tolydžia plėtra pagrįstą gyvenseną ir projektuoti savo miestus taip, kad užtikrintume jų tolydžią plėtrą. Kaip demokratiškai išrinkti vietos bendruomenių atstovai, mes pasirengę prisiimti atsakomybę už mūsų miestų perorganizavimą tolydžiai plėtrai pasiekti. Savivaldos institucijų pajėgumas susidoroti su šia užduotimi priklauso nuo joms suteiktų savivaldos teisių pagal subsidiarumo principą. Svarbu, kad savivaldybėms būtų paliktos pakankamos valdžios funkcijos bei suteiktas tvirtas finansinis pagrindas.

13. Visuomenės dalyvavimas procese

Mes, miestai, įsipareigojame įvykdyti "Darbotvarkės 21" (pagrindinio dokumento, priimto aukščiausiojo lygio pasauliniame susitikime Rio de Žaneire) priesaką visiems mūsų bendruomenės nariams - miestiečiams, verslininkams, interesų grupių atstovams - tobulinti šią darbotvarkę. Mes  priimame Europos Sąjungos penktosios aplinkosaugos veiksmų programos šūkį "Tolydžios plėtros link" ir pasidalijame atsakomybę už programos įgyvendinimą su visais bendruomenės sektoriais. Taigi mes dirbsime visi kartu, kadangi turime užtikrinti galimybę visiems gauti informaciją ir dalyvauti priimant vietos lygio sprendimus. Mes stengsimės supažindinti su tolydžios plėtros principais tiek miesto gyventojus, tiek ir savivaldybių atstovus bei pareigūnus.

14. Tolydžios miesto plėtros valdymo metodai bei priemonės

Mes, miestai, įsipareigojame naudoti mums prieinamas politines ir technines priemones, padedančias spręsti miesto ekologinės sistemos valdymo problemas. Mes naudosime įvairius būdus, įskaitant aplinkosaugos duomenų rinkimą ir apdorojimą, aplinkosaugos planavimą, reguliavimo, ekonomines ir komunikacijos priemones. tokias kaip direktyvos, mokesčiai ir darbo užmokestis, taip pat visuomenės sąmoningumo didinimo metodus. Mes sieksime kurti naujas ekologiškas apskaitos sistemas, kurios mūsų gamtinių išteklių valdymą darytų tokį ekonomišką kaip dirbtinių "išteklių"- pinigų -valdymą. 

Mes žinome, kad savo veikloje, ypač aplinkos monitoringo, audito, įtakos įvertinimo, buhalterinės apskaitos įvedimo, reguliavimo ir informavimo sistemų organizavimo, privalome atsižvelgti į miesto aplinkos kokybės rodiklius, miesto srautų charakteristikas. miestų modelius ir, svarbiausia, į miesto sistemų tolydžios plėtros rodiklius. 

Mes, miestai, pripažįstame, kad daugybė politinių strategijų, turinčių teigiamas ekologines pasekmes, jau yra sėkmingai pritaikyta daugelyje Europos miestų. Nors jos ir stabdo netolydžią plėtrą, tačiau pačios savaime nenukreipia visuomenės tolydžios plėtros kryptimi. Stiprų ekologinį pagrindą turintys miestai turi milžiniškas galimybes jungti tokias strategijas ir veiksmus į vienalytį miesto ekonomikos valdymo procesą. Šiame procese mums teks kurti individualias strategijas. diegti jas ir dalytis savo patirtimi.

      11. Europos miestų tolydžios plėtros kampanija

Mes, Europos miestai, pasirašę šią chartiją, remdamiesi patirtimi ir atsižvelgdami į pasiekimus, kartu sieksime tolydžios plėtros ir skatinsime vienas kitą rengti ilgalaikius vietos veiklos planus ("Vietos darbotvarkes 21 "), stiprinsime savivaldybių bendradarbiavimą ir derinsime šį procesą su Europos Sąjungos veikla miestų aplinkos srityje. 

Skatindami miestų tolydžią plėtrą, pradedame Europos miestų tolydžios plėtros kampaniją. Antrojoje Europos miestų tolydžios plėtros konferencijoje, vyksiančioje 1996 m. bus įvertinti pradinio šios kampanijos etapo pasiekimai. 

Mes kviečiame kiekvieną savivaldos instituciją - tiek miesto, miestelio ar kaimo, tiek visas Europos savivaldybių organizacijas  prisijungti prie kampanijos Ir priimti bei pasirašyti šią chartiją. Prašom visas Europos savivaldybių organizacijas koordinuoti kampaniją. Iš šių organizacijų atstovų turi būti sudarytas koordinacinis komitetas. Savivaldybėms, kurios nepriklauso jokiai organizacijai, bus parengta speciali programa.

Pagrindinės numatomos kampanijos veiklos kryptys:

  1. remti Europos miestų tarpusavio pagalbą planuojant, tobulinant ir įgyvendinant tolydžios plėtros strategijas;
  2. rinkti ir skleisti informaciją apie savivaldybių realizuojamus sėkmingus projektus;
  3. populiarinti tolydžios plėtros principus kitose savivaldos institucijose;
  4. pritraukti naujus dalyvius, pageidaujančius pasirašyti chartiją;
  5. organizuoti kasmetinius apdovanojimus už tolydžią miesto plėtrą;
  6. teikti strategijų formavimo rekomendacijas Europos Komisijai;
  7. teikti informaciją miestų aplinkos ekspertų grupei, rengiančiai tolydžios miestų plėtros ataskaitas;
  8. remti savivaldybių sprendimus dėl Europos Sąjungos rekomendacijų ir įstatymų bazės įgyvendinimo strategijas;
  9. leisti kampanijos leidinį.

Šiai veiklai įgyvendinti bus reikalinga koordinacinė kampanijos institucija.
Mes skatinsime kitas organizacijas aktyviai paremti kampaniją.

      III. Dalyvavimas „Vietos darbotvarkės 21" procese: vietos tolydžios plėtros planai

Mes, Europos miestai, iškilmingai pareiškiame, kad pasirašydami šią chartiją ir prisijungdami prie Europos miestų tolydžios plėtros kampanijos, įsipareigojame pasiekti mūsų bendruomenių konsensusą dėl „Vietos darbotvarkės 21" iki 1996 m. pabaigos ir įgyvendinti reikalavimus, suformuluotus „Darbotvarkės 21" 28 skyriuje, kaip susitarta aukščiausiojo lygio susitikime 1992 m., iki birželio mėn. Rio de Žaneire. Individualūs vietos veiklos planai pasitarnaus mums įgyvendinanti Europos Sąjungos penktąją aplinkosaugos veiksmų programą „Tolydžios plėtros link". „Vietos darbotvarkės 21" turinys turėtų būti pagristas šios chartijos dalimi. 

Mes siūlome į vietos veiklos planų rengimo procesą įtraukti tokius etapus:

  1. esamų planavimo ir finansavimo principų, taip pat kitų planų ir programų pripažinimą;
  2. sistemišką problemų ir jų priežasčių išryškinimą, aktyviai konsultuojantis su visuomene;
  3. užduočių, skirtų problemoms ryškinti, prioritetų nustatymą;
  4. tolydžios visuomenės plėtros vizijos kūrimą, dalyvaujant visiems visuomenės sluoksniams;
  5. alternatyvių strategijos variantų nagrinėjimą ir įvertinimą;
  6. ilgalaikių vietos tolydžios plėtros planų rengimą, formuluojant pasiekiamus tikslus; 
  7. plano įgyvendinimo programos sudarymą, įskaitant grafiko rengimą ir partnerių atsakomybės pasidalijimą;
  8. planui įgyvendinti reikalingų monitoringo ir informavimo sistemų bei procedūrų sukūrimą. 

Mums reikia nustatyti, kaip mūsų savivaldybių vidaus planai (įskaitant ilgalaikius vietos tolydžios plėtros planus) atitinka „Vietos darbotvarkę 21" ir koks jų efektyvumas. Norint padidinti organizacijų pajėgumus, gali prireikti politinių ir administracinių procedūrų, bendrų ir tarpdisciplininių pastangų, savivaldybių bei asociacijų bendradarbiavimo. 
Chartija priimta Europos miestų tolydžios plėtros konferencijoje 1994 rn. gegužės 27 d. Aalborg'e, Danijoje.