Saugotinų žaliųjų teritorijų schema

Saugotinomis miesto žaliosiomis teritorijomis skaitomos teritorijos, kurios priklauso Alytaus miesto savivaldybei ir yra vertingos ekologiniu, rekreaciniu ir kraštovaizdžio požiūriais. Tai yra natūraliai susiformavę miško parko masyvai, pavieniai medynai ir pasodinti parkai, bei kalvotos, vaizdingo peizažo teritorijos. Šios teritorijos yra nuo kelių dešimčių arų iki kelių šimtų hektarų ploto.

Įvertinus ir susisteminus saugotinas žaliąsias miesto teritorijas, jos bus laikomos vienu iš pagrindinių komponentų, sudarančių gamtinį -rekreacinį miesto karkasą. Tai numatyta atlikti Alytaus miesto želdynų tvarkymo projekte, kurio tikslai bus: 1) galutinai inventorizuoti visus miesto žaliuosius plotus; 2) nustatyti miesto kraštovaizdžio žaliųjų plotų savitumus ir jų gamtinės bei kultūrinės vertės požymius; 3) paruošti miesto žaliųjų plotų panaudojimo sistemą ir apsaugos reglamentus. Projektą šiais metais pradės ruošti Valstybinis miškotvarkos institutas.

Šiame projekte saugotinos teritorijos įvertintos vizualiai ir, atsižvelgiant į Bendrąjį miesto planą, schematiškai pažymėtos masteliu l:l000. Kai kurios teritorijos yra tiksliai pažymėtos, turi patvirtintas ribas. Tai Vidzgirio botaninis draustinis su rezervatinio režimo zona, miesto sodo teritorija, istorinio-landšaftinio draustinio teritorija prie Alytupio upelio su Alytaus piliakalniu, Likiškių parkas ir kalva prie Žuvėdrų gatvės.

Nauji parkai suprojektuoti ir pradėti sodinti pastačius naujus gyvenamuosius rajonus. Jie reikalingi gretimų rajonų mūrinių bei betoninių daugiaaukščių namų gyventojų poilsiui ir aplinkai pagerinti. Tai Jaunimo parkas, Likiškių parkas ir kiti mažesni, kaip antai kalva prie Žuvėdrų gatvės, parkai.

Iškėlus geležinkelį iš miesto ir įrengus pėsčiųjų bei dviračių taką, pradėjo ryškėti naujos žaliosios teritorijos kontūrai, tai želdiniai prie buvusio geležinkelio. Iškėlus jį ir pramonės įmones iš gyvenamų rajonų, ši teritorija tapo pėsčiųjų ir dviratininkų taku (3- 4 metrų pločio), jungiančiu du tolimus miesto pakraščius. Atsirado mieste gera galimybė pėstiems ir dviračiais susisiekti tarp gyvenamų rajonų ir centro, pasiekti poilsio ir pramogų vietas.
Išlikę medynai ir veja prie Sveikatos tako sudaro geresnes rekreacines ir ekologines sąlygas daugiabučių namų gyventojams. Jie yra kaip natūralus triukšmo ir auto-transporto taršos ekranas nuo Naujosios gatvės. Šios žaliųjų teritorijų ypatybės svarbios statant antrą Naujosios gatvės juostą. Dėl to siūloma išlikusias žaliąsias teritorijas išsaugoti ir vietomis net praplėsti, planuojant miesto dalį prie tako. Kadangi Sveikatos takas tampa svarbus susisiekimo požiūriu, tikslinga nutiesti iš gyvenamųjų rajonų link jo kitus pėsčiųjų ir dviračių takus su išvystytom žaliosiomis teritorijomis. Tai sutampa ir su miesto Bendrojo plano pėsčiųjų-dviračių išvystymo sprendiniais.

Parengtame projekte pateiktas pasiūlymas sujungti nauja želdinių (parko) teritorija Likiškių parką su Sveikatos taku. Ši juosta eitų kalvomis pro naują miesto centrą iki Naujosios gatvės. Sąlyginai tai sujungtų dvi parkų teritorijas: Likiškių ir Jaunimo. Taip būtų sukurtas parkų masyvas nuo Vidzgirio iki Panemunės, į kurį įeitų Vidzgirio miškas, teritorija nuo Santaikos gatvės iki Statybininkų, Likiškių parkas su siūloma teritorija iki „Sveikatos tako", „Jaunimo parkas" ir miškai prie medelyno. Miesto plane tai sudarytų žaliųjų teritorijų žiedą, supantį gyvenamuosius rajonus ir centrą kairiajame Nemuno krante. Taip pat gerintų Putinų, Likiškių gyvenamų rajonų gyventojų urbanistinę aplinką.
Kraštovaizdžio struktūra kinta urbanizuojant (užstatant, tiesiant kelius ir kt.) natūralaus kraštovaizdžio teritorijas. Didžiausios miesto ribose išlikę miškų teritorijos yra Nemuno upės kilpoje kairiajame krante. Dešiniajame krante yra 34 ha miško parkas Alytaus istoriniame draustinyje. Atskiri miško masyvai išliko prie sporto mokyklos, Dainų slėnio ir stadiono. Nedideli medynai, pagrinde pušų, išsidėstę visame „kurorte",prie sodybinių sklypų ir juose. Tai yra likučiai buvusio miško, kuris driekėsi nuo dabartinio miesto centro iki Nemuno. Šiuose pušynuose išsidėstę nedideli, pagrinde mediniai namai, trečiame dešimtmetyje sukūrė kurortinio miesto įvaizdį. Kalvotos, su pušynais ir vandens telkiniais teritorijos išliko ir vystant sodybinį užstatymą prie naujos geležii1kelio stoties. Šiose vietose yra kalvos, nuo kurių, kaip ir nuo Likiškėlių kalno, atsiveria puikios miesto vietovaizdžio panoramos.

Nors didieji želdinių ir vaizdingų kalvotų panoramų plotai išsidėstę kairiajame Nemuno krante, dešiniajame krante saugotinų žaliųjų teritorijų yra taip pat. Jų panoraminiai vaizdai atsiveria nuo aukštesnių vietų prie Kauno ir Jonyno gatvių taip pat nuo geležinkelio pylimo prie Dainų slėnio. Kaip jau minėta, šioje Nemuno pusėje vertingas istoriniu ir landšaftiniu požiūriu yra miško parkas prie Alytaus piliakalnio. Prie saugotinų žaliųjų teritorijų priskirtas ir Nemuno slėnis netoli aerodromo, kurį supa iš rytų šlaitai, o iš vakarų pusės -Nemunas. Ši vieta galėtų tikti sportiniams - kultūriniams renginiams, kuriuos patogu stebėti nuo šlaitų. Rytiniame pramonės rajone išlikę saugotini nedideli pušynai, atskirti Sakų gatve nuo miško, kuris yra Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje. Sodybinių sklypų rajone, prie Šaltinėlio gatvės, suprojektuota poilsio aikštė viso rajono gyventojams, nes pelkėta vieta netiko statyboms. Teritorija galėtų išlikti „neapkarpyta" ir bendra visiems gyventojams. Domantonių kalvas (aukštis-131,5rn) su ežerėliu, vadinamu Dailitke (Dailide), prie Takniškių ir Druskinikų gatvių sankryžos siūloma įtraukti į saugotinas teritorijas. Ši vieta yra svarbus Alytaus kraštovaizdžio elementas. Čia yra miesto prieigos, prasideda Domantonių sodybos ir kalvos, nuo kurių atsiveria natūralios ir urbanizacijos miesto erdvės, o prie ežerėlio mėgsta poilsiauti gyventojai.

Visumoje, šios projekte pateiktos saugotinos žaliosios teritorijos sudaro apie 1405 ha plotą. Tai yra 35% visos Alytaus miesto teritorijos.

 

        A. Petrauskas