Paviršiniai vandenys

 

Alytaus miestas patenka į Nemuno aukštupio baseiną ir yra padalintas didžiausios Lietuvos upės Nemuno į dvi dalis.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinis analitinės kontrolės skyrius vykdo valstybinę upių stebėseną, kuri yra sudėtinė Valstybinio aplinkos monitoringo programos dalis. Valstybinio upių monitoringo tikslas kaupti ir teikti informaciją apie paviršinio vandens kokybę, vertinti gamtinius procesus ir antropogeninės veiklos įtaką. Ši programa vykdoma  pagal Aplinkos ministerijos suderintą upių  vandens kokybės tyrimų programą.

Vandens kokybės stebėjimai Nemuno upėje Alytaus mieste vykdomi dviejuose stebėjimo postuose:
- vandens kokybės stebėjimo postas kairysis krantas aukščiau Alytaus, atstumas iki žiočių 365,2 km;
- vandens kokybės stebėjimo postas kairysis krantas žemiau Alytaus, atstumas iki žiočių 355,0 km.

Pagal suderintą upių vandens kokybės tyrimų programą paviršinio vandens stebėsena Nemuno upės abiejuose stebėjimo postuose vykdoma kiekvieną mėnesį.

Paviršinio vandens kokybė priklauso nuo į vandens telkinius patenkančių teršalų kiekio ir jų savybių. Pagrindiniai teršalai į Nemuną patenka su buitinėmis ir gamybinėmis nuotekomis. Alytaus miesto nutekamieji vandenys yra valomi biologinio valymo įrenginiuose. Nuotekų valykla yra rekonstruota ir gali išvalyti nuotekas pagal Europos Sąjungos nustatytus normatyvus. UAB „Dzūkijos vandenys" išleidžiamose nuotekose teršiančių medžiagų koncentracijos neviršija leistinų normų. Pagrindinis organinių medžiagų kiekį upių vandenyje nusakantis rodiklis biocheminis deguonies suvartojimas per septynias paras (BDS7). Jis parodo ištirpusio deguonies kiekį, reikalingą vandenyje esančioms organinėms medžiagoms biochemiškai oksiduoti. Organinės medžiagos į upes patenka su gamybinėmis ir buitinėmis nuotekomis, taip pat gausūs šių medžiagų kiekiai susidaro eutrofikuotose upėse vandens augmenijos irimo procesų metu. Upės vandens teršimas organinėmis medžiagomis blogina cheminę, biologinę ir mikrobiologinę vandens kokybę ir neigiamai veikia vandens aplinkos biologinę įvairovę.

Siekiant gerinti vandens telkinių ekologinę būklę, visų pirma yra mažinamas upių užterštumas azoto ir fosforo junginiais bei organinėmis medžiagomis. Biogeninių medžiagų (azoto, fosforo), kurios svarbios gyvybės vystymuisi vandenyje ir jų koncentracija priklauso nuo biologinių bei biocheminių procesų, kiekiai Nemune ties Alytumi išlieka stabilūs ir panašiam lygmenį jau keletą metų. Palyginus Nemuno upės vandens kokybės tyrimus aukščiau Alytaus miesto ir žemiau Alytaus pagal biocheminio deguonies suvartojimo per septynias paras ir biogeninių medžiagų koncentracijų kiekius, galima teigti, jog Alytaus miesto nuotekos daro nežymią neigiamą įtaką Nemuno upės vandens kokybei.

Upės vandenyje nemažus kiekius biocheminių medžiagų lemia ne tik miestų ūkinių-buitinių ir gamybinių nuotekų išleidimas, bet ir tarša, gaunama su lietaus (paviršinėmis) nuotekomis, sniego tirpimo ir dirvožemio išplovimo vandenimis, kuri nėra tiriama. UAB „Dzūkijos vandenys" eksploatuoja Alytaus miesto paviršinių (lietaus) nuotekų surinkimo infrastruktūrą.  Paviršinės nuotekos pašalinamos į Nemuną per 9 išleistuvus, tačiau nuotekos nėra valomos ir tiesiogiai išleidžiamos į aplinką. Dėl to yra teršiama aplinka.

Siekiant užtikrinti kuo mažesnį nuotekų poveikį aplinkai bei įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, Alytaus miesto savivaldybėje yra sudarytas ilgalaikis nuotekų valymo plėtros planas. 2004-08-12 Alytaus miesto savivaldybės taryba pritarė Nemuno aukštupio baseino investicinio plano projektui, pagal kurį 2005–2013 metais į Alytaus miesto vandentvarkos ūkio sutvarkymą ir plėtrą (naujų kvartalų, aplinkinių gyvenviečių prijungimą prie centralizuoto šalinimo tinklų) numatoma investuoti apie 170 milijonų litų.