Geologinio potencialo tyrimas ir ekogeologinis situacijos įvertinimas

 

Geologijos instituto ataskaita

Vilnius - 1997 m.

Užsakovas: Alytaus miesto savivaldybė

IŠVADOS

Ekogeologinio turinio žemėlapiai skirti Alytaus miesto teritorijos ir apylinkių racionaliam įsisavinimui. Paruoštas ekogeologinių žemėlapių komplektas gali būti panaudotas šių konkrečių uždavinių sprendimui:
-rengiant miesto bendrąjį planą, gamtosaugos ir kraštotvarkos, ekonominio ir socialinio vystymo schemas, kompleksinius ekologinius žemėlapius ir kompleksinius aplinkos apsaugos projektus;
-svarstant naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens resursų eksploatavimo galimybes bei užsakant naujų telkinių paieškas ir žvalgybą;
-parenkant ir rezervuojant geologiniu požiūriu palankiausias vietas stambių, gamtosauginiu požiūriu pavojingų objektų statybai, numatant būtinas sąlygas projektinei dokumentacijai, o taip pat skiriant žemę įvairiems naudotojams;
 -reglamentuojant ūkinę veiklą.

Paruoštas skaitmeninis ekogeologinių žemėlapių M 1 : 25 000 komplektas kartu su ekonominio, socialinio, kraštotvarkinio bei gamtosauginio pobūdžio informacija turėtų pasitarnauti Alytaus miesto perspektyvinio vystymo koncepcijos pagrindimui.
Alytaus mieste ir apylinkėse atlikti darbai leidžia padaryti šias išvadas:
Alytaus miesto ir apylinkių ekogeologinėms sąlygoms svarbi kvartero storymės sąranga. Jai būdingas alivinių smėlio žvyro sluoksnių vyravimas Nemuno upės slėnio ribose bei ledyninės kilmės priemolių bei priesmėlių vyravimas už Nemuno upės slėnio ribų. Už Nemuno slėnio ribų smėlingos žvyringos fliuvioglacialinės nuogulos ir smėlingos eolinės bei limnoglacialinės nuogulos sutinkamos atskirų plotų pavidalu. Atskirais lopais, reljefo pažemėjimuose fiksuotos balų nuogulos: durpės, sapropelis.

Nemaža tirto ploto dalis, esanti už Nemuno slėnio ribų pasižymi palyginti gerai izoliuotomis gelmėmis. Galima teigti, kad pagrindinė Alytaus pramoninių rajonų dalis su nežymiomis išimtimis patenka būtent į šiuos plotus. Alytaus miesto teritorija esanti Nemuno slėnyje, ant įvairaus amžiaus salpinių terasų pasižymi bloga gelmių izoliacija, čia daugiau įsikūrę gyvenamieji ir administraciniai rajonai, rekreacinės zonos.

Ekogeologiniu požiūriu palankiausios sąlygos ūkiniam įsisavinimui yra Likiškių-Butkūnų (Lk-Bt), Alytaus-Mikutiškių (Al-Mk), Norgėliškių-Poteronių (Nr-Pt) ir Padvariškių (Pdv) litomorfogenetiniuose rajonuose. Čia rekomenduotina vystyti pramonę! komunalinės paskirties objektus (sąvartynus, gamybinių atliekų laikino saugojimo aikšteles, valymo įrenginių dumblo saugojimo aikšteles, kitus aplinkai pavojingus objektus), šių rajonų plotai taip pat tinka ir gyvenamajai statybai, žemdirbystei, sodininkystei.

Radžiūnų (Rdž), Strielčių (Str), Takniškių (Tkn) Iitomorfogenetiniuose rajonuose ir pietinėje Nemuno (Nm) Iitomorfogenetinio rajono dalyje nereikėtų steigti pramoninių (ūkinių) įmonių. Šiuose rajonuose reiktų orientuotis į žemės ūkio, miškininkystės vystymą bei individualios statybos, o taip pat rekreacinės paskirties objektų statybą.
Vidzgirio (Vdg), Kaniūkų-Užupio (Kn-Už), Tverktos-Tolupės (Tv-Te) Iitomortogenetiniuose rajonuose bei šiaurinėje Nemuno (Nm) rajono dalyje ekogeologinės sąlygos ūkiniam įsisavinimui yra itin nepalankios, todėl čia reiktų stengtis išsaugoti natūralų Iandšaftą, miškus bei kitas gamtinio karkaso dalis, pritaikant šiuos plotus rekreaciniams tikslams.

Naudingosios iškasenos Alytaus miesto apylinkėse eksploatuojamos palyginti nedideliais kiekiais. Čia šiuo metu kasami šeši smėlio ir žvyro telkiniai. Eksploatacija bei telkinių rekultivacija dažnai vykdoma netvarkingai. Nerekultivuoti karjerai tampa sąvartynais, ar užšiukšlintais plotais. Į šitai turėtų atkreipti dėmesį Alytaus miesto ir rajono savivaldybių atstovai, AAM Regioninis aplinkos apsaugos departamentas.

Dalis anksčiau išžvalgytų ar įvertintų naudingųjų iškasenų telkinių patekusių į tyrimų plotą, šiandien dėl pakitusių ekonominių, technologinių bei gamtosauginių reikalavimų, jau yra praradę savo vertę ir gali būti priskiriami prie neperspektyvių. Tačiau tokie kaip Putinų, Radžiūnų, Kulabiškės ar Norgėliškių telkiniai yra perspektyvūs tiek ekonominiu, tiek ir socialiniu aspektais ir, manome, jog bus eksploatuojami ir ateityje. Alytaus miesto (o ir rajono) savivaldybė galėtų inicijuoti Mikasos (Užupių) durpyne aptikto sapropelio klodo bei durpių sluoksnio likučio geologinį bei ekonominį įvertinimą. Manome, kad šiame durpyne esantys tiek durpė, tiek ir sapropelis, kaip polifunkcinės žaliavos gali būti pelningai pritaikyti Alytaus miesto ir rajono materialių ir socialinių poreikių tenkinimui.
Alytaus miesto poreikių tenkinimui išžvalgyti požeminio vandens ištekliai žymiai viršija dabartinį suvartojimą, kuris 1996 rn sudarė tik 24,8 % eksploatuojamų vandenviečių pajėgumo. Todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vandentiekos optimizavimui ir požeminio vandens išteklių apsaugai.
Išteklių apsaugai nustatytos vandenviečių sanitarinės apsauginės zonos. Radžiūnų vandenvietės sanitarinė apsauga yra pilnai užtikrinama. Strielčių vandenvietė įrengta žemiau miesto nuotekų valymo įrenginių išleidėjo bei nuotekų valymo įrenginiuose susidarančio dumblo (Alytaus mieste jis pasižymi užterštumu kai kuriais sunkiaisiais metalais) saugyklų. Tai gali įtakoti Strielčių vandenvietėje eksploatuojamo vandens kokybę. Blogiausioje situacijoje yra Vidzgirio vandenvietė.  Pastarosios didelę dalį sanitarinės apsaugos zonos apima miesto teritorija. Specialistai rekomenduoja matematinio modeliavimo būdu įvertinti šios vandenvietės išteklių apsaugotumą.

Ekogeologiniu požiūriu, planuojant ūkinę veiklą reiktų atsižvelgti į tai, kad Nemuno upės slėnis yra jautrus antropogeniniam poveikiui, nes čia silpnas gruntinio vandens apsaugotumas ir tamprus jo ryšys su gilesnių vandeningų horizontų bei paviršiniu vandeniu; 2) slėnio šlaitai pasižymi nedideliu stabilumu. Todėl Nemuno upės slėnyje nereikėtų skatinti urbanizavimo procesų, jis turėtų sudaryti gamtinio karkaso pagrindą.

Geologinės sąlygos už Nemuno slėnio ribų pasižymi palyginti aukštu atsparumu antropogeniniam poveikiui: ypač tuose litomorfogenetiniuose rajonuose, kur paviršių sudaro daugiausia priemolingas priesmėlingas banguotas, silpnai ir vidutiniškai kalvotas reljefas. Čia gruntinio vandens apsaugotumas vidutinis; kvartero storymėje vyrauja molingos silpnai laidžios nuogulos, užtikrinančios gerą gelmių apsaugotumą. Šiuose plotuose, kaip gamtinio karkaso elementą rekomenduojame išskirti įvairaus dydžio pelkes, kurios stabilizuoja gruntinio - paviršinio vandens dinamiką, ypač sausrų metu. Didesniu pažeidžiamumu pasižymi vėjo perpustytos eolinės nuogulos, nedideliu plotu sutinkamos Tverktos ir Tolupės upelių apylinkėse.

Ekogeologinių sąlygų analizės pagrindu tolimesnei miesto plėtrai vystyti galima pateikti šias rekomendacijas:
Nemuno slėnis nėra palankūs įsisavinimui. Šio slėnio šlaitai nepasižymi dideliu stabilumu. Gruntinis vanduo čia silpnai apsaugotas, tampriai susijęs su upe ir giliau slūgsančiais vandeningais horizontais. Nemuno slėnyje įkurtos visos Alytaus miesto vandenvietės, kurių eksploatuojamo ar planuojamo eksploatuoti vandens kokybė žymiai priklauso nuo paviršinio vandens kokybės. Intensyviai įsisavinant slėnį vandenvietėse išgaunamo vandens kokybės pablogėjimas būtų neišvengiamas.

Už slėnio ribų esantys plotai pasižymi palankesnėmis sąlygomis įvairiam įsisavinimui, išskyrus plotus apaugusius mišku ir patenkančius į Vidzgirio, Tverktos ir Tolupės, Radžiūnų litomorfogenetinius rajonus.

Plotai esantys Nemuno slėnio ribose yra labiau tinkami žemės ūkiui ar individualioms statyboms. Planuojant komunalinių, pramonės įmonių, kitų potencialiai gelmėms pavojingų objektų projektavimą ar statybą reiktų rinktis plotus už slėnio ribų, pasižyminčius vyraujančia priesmėlinga priemolinga gelmių sąranga, santykinai apsaugotomis gelmėmis. Tai leistų ateityje sutaupyti lėšų ir išvengti nepageidaujamų pasekmių, kokias sukėlė pvz.: AB "Lietuvos kuras" Alytaus kuro bazės teršimas.