Entomofaunos įvairovė

kamane

Lietuvos entomofauna pasižymi didele rūšių įvairove. Aprėpti visus tiriamos vietovės vabzdžius, pakankamai išsamiai juos išstudijuoti praktiškai neįmanoma. Todėl tiriant Alytaus miesto žaliųjų zonų entomofauną, didžiausias dėmesys buvo skiriamas dviems stambiausiems vabzdžių būriams: vabalams (Coleoptera) ir drugiams (Lepidoptera).

Entomofaunos tyrimui būdingos tam tikros specifinės savybės, saviti tyrimo metodai. Šią specifiką sąlygoja ypatingai didelė vabzdžių rūšinė įvairovė, įvairi gyvenama aplinka, sudėtingas vystymosi ciklas.

Vabzdžiai labai jautriai reaguoja į aplinkos temperatūros pokyčius. Nukritus tempertūrai 5-6 laipsniais, vabzdžių aktyvumas smarkiai sumažėja. Ypatingai tai jaučiama gaudant vabzdžius nakties metu šviesos gaudykle. Vėsiomis,  giedriomis naktimis vabzdžių sugaunama žymiai mažiau, skurdesnė ir jų rūšinė sudėtis.

 

laumzirgis.jpg

usuotis.jpg

 

Dar viena specifinė vabzdžių savybė - gana trumpas gyvenimas. Daugelio vabzdžių gyvenimo trukmė (neskaitant vystymosi stadijų ) svyruoja nuo kelių dienų iki 2-3 mėnesių. Be to, vegetacijos laikotarpiu labai kinta vabzdžių rūšinė sudėtis. Didžiausia vabzdžių rūšinė įvairovė - birželio - rugpjūčio mėnesiais. Tačiau esama nemažai rūšių, kurias gamtoje galima aptikti tik ankstyvą pavasarį arba vėlai rudenį. Kaip pavyzdį galima paminėti šaurinę odontoziją (Odontosia sieversi), širmąją odontoziją (O. carmelita), keršasparnį verpiką (Endromis versicolora), agliją (Aglia tau), pušinį pelėdgalvį (Panolis flammea), juodakraštį ankstyvąjį pelėdglvį (Orthosia gothica), mažąjį ankstyvąjį pelėdgalvį (O.cruda), kailiniuotąjį naktinuką (Brachionycha nubeculosa), paprastąjį pavasarinuką (Brephos parthenias). Šios, ir visa eilė kitų ankstyvų drugių rūšių, skraido tik kovo - gegužės mėnesiais. Iš kitos pusės, tokios rūšys kaip žaliarudis vėlyvis (Allophyes oxyacanthae), keturtaškis vėlyvis (Agrochola litura), žvilgrudis vėlyvis (A. lota), geltonasis vėlyvis (Cirrhia icteritia), smaragdinis smiltinukas (Staurophora celsia) ir daugelis kitų vėlyvų rūšių skraido rugsėjo pabaioje - lapkričio mėnesį. Lietuvos faunoje priskaičiuojama apie 80 tokių drugių rūšių. Kadangi tyrimai buvo vykdomi vasarą (birželio - rugpjūčio mėnesiais), šių rūšių tiriamoje vietovėje nustatyti nepavyko nors, neabejotinai, daugelis jų Alytaus mieste gyvena.

vapsva.jpg

Reikia pastebėti, kad vabzdžių rūšinė sudėtis ir skaitlingumas nuolat kinta. Netgi kelių metų laikotarpiu, šie kriterijai gali kisti gana plačiame intervale. Gausios, skaitlingos populiacijos per metus gali sumažėti taip, kad bus aptinkamai tik pavieniai šių rūšių individai. Ir atvirkščiai - buvsios retos tam tikroje vietovėje rūšys gali gausėti ir plisti. Šie svyravimai priklauso nuo daugelio veiksnių. Svarbiausi jų - ekologinės būklės kitimas, žmonių ūkinė veikla ir su ja susiję biotopų pokyčiai, vabzdžių žiemojimo sąlygos, aplinkos sanitarinė būklė.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 1998 metais surinkta informacija buvo papildyta Vidzgirio botaninio draustinio drugius 1982 - 85 metais tyrusio E. Karpiejaus publikacijos duomenimis: (Э.И. Капреюс, П.П. Ивинскис "Макрочешуекрылые (Macrolepidoptera) ботанического заказника "Видзгирис" ботанического заказника "Видзгирис" Acta entomologica Lituanica 1998, vol. 9  p.59-67). Šioje publikacijoje minimos 226 drugių rūšys. Iš 158 drugių rūšių, šiais metais aptiktų Alytaus mieste, 22 minėtame straipsnyje nėra. Šioje publikacijoje nepaminėtas ir stepinis melsvys ( Lysandra coridon). Tai dar kartą įliustruoja faktą, kad entomofauna nuolat kinta.

citrinukas.jpgKaip jau minėta, vabzdžių rūšinė sudėtis vegetacijos laikotarpiu kinta, todėl tiriamoje vietovėje buvo lankomąsi visus tris vasaros mėnesius - po 2-3 kartus per mėnesį. Kad tyrimai būtų išsamesni ir apimtų visus gamtinių kompleksų elementus, vabzdžiai buvo gaudomi įvairiais metodais, kurie plačiai naudojami Lietuvoje ir užsienyje: šviesos gaudyklė naudojant 400W galingumo lempą, "šienavimas" entomologiniu samteliu, žemės gaudyklės, (tam tikslui naudojant 12cm skersmens ir 22cm gylio plastikinius indelius, iki viršaus įkasant juos į žemę), vabzdžių purtymas nuo medžių ir krūmų šakų, dieninių rūšių drugių gaudymas entomologiniu samteliu, vabzdžių ieškojimas po nudžiūvusių medžių žieve ir trūnijančioje medienoje. Šiais metodais iš viso buvo surinkta 405 vabzdžių rūšys: 4 laumžirgių (Odonata) rūšys, 240 vabalų, (Coleoptera) rūšių, 158 drugių (Lepidoptera) rūšys ir 3 tinklasparnių (Neuroptera) rūšys.

Miesto centrinės dalies žaliųjų zonų - parkų, skverų entomofauna gana skurdi. Tam turi įtakos intensyvi šių zonų priežiūra, kuri neleidžia susidaryti natūralioms augalų bendrijoms, tuo pačiu stabdo  daugelio vabzdžių rūšių plitimą šiuose plotuose. Tai dėsningas antropogeninės įtakos rezultatas. Čia rastos tokios vabzdžių rūšys kaip Carabus nemoralis L ., Bembidion litorale Ol., B.quadrimaculatum L., Amara aenea Deg ., Pterostichus oblongopunctatus F., P. cupreus L., P. melanarius Ill., Drusilla canaliculata F., Phylloppertha hortcola L., Netocia metallica Hbst., Dolopius marginatus L.Adelocera murina L., Selatosomus aeneus L., Cantharis rustica Fall., C.fusca L., Rhagonycha fulva Scop., Coccinella septempunctata L., Propylaea quatuordecimpustulata L., Thea vigintiduopunctata L., Adalia bipunctata L., Anaspis frontalis L., Acmaeops collaris L., Anaplodera maculicornis L., Oulema lichenis Voet., Chrysomela staphylea L., Ch.populi L., Gonioctena viminalis L., Lochmaea capreae L., Agelastica alni L., Crepidodera fulvicornis F., Phyllobius calcaratus F., Ph. maculicornis Germ., Strophosomus capitatus Deg., Cidnorhinus quadrimaculatus L., Apion flavipes Pk., Pieris rapae L., P.brassicae L., Gonepteryx rhamni L., Coenonympha pamphilus L., Pyrameis atalanta L., Aglais urticae L., Inachis io L., Polyommatus icarus Rott. Tai ekologiniu požiūriu labai plastiškos rūšys, sutinkamos įvairiuose biotopuose: įvairių tipų miškuose, natūraliose ir kultūrinėse pievose, ganyklose, parkuose,apsauginiuose želdiniuose, įvairių vandens telkinių pakrantėse.

Miesto žaliųjų plotų tarpe išsiskiria Vidzgirio botaninis draustinis, tiksliau jo dalis, esanti miesto ribose. Natūraliai susiformavęs lapuočių miškas, kuriame entomologiniu požiūriu gana didelė biotopų įvairovė ir savotiškas raižytas reljefas, daug išdžiūvusių, trūnyjančių medžių sąlygoja ir didelę vabzdžių rūšinę įvairovę.  

Apie 85% visų rūšių vabzdžių, aptinkamų Alytaus miesto teritorijoje, gyvena tik Vidzgirio botaniniame draustinyje. Yra nemažai retų, nykstančių vabzdžių, iš kurių dvi rūšys drugių įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

machaonas Machaonas (Papilio machaon L.) įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą kaip nykstanti rūšis. Machaonas paplitęs visoje Lietuvoje, tačiau visur retas. Pagrindinės apsaugos priemonės: išsaugoti natūralias miškų ir pamiškių pievas, kur auga skėtiniai augalai.
stepinis melsvys
 
Stepinis melsvys (Lysandra coridon Poda). Respublikoje žinomos tik 4 stepinio melsvio populiacijos (įskaitant ir Vidzgirio draustinio populiaciją). Drugeliai skraido liepos - rugpjūčio mėnesiais. Stepinis melsvys įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą kaip sparčiai nykstanti rūšis, kuriai išlikti padėtų šios pievos apsauga ir joje apribota ūkinė veikla (šienavimas, gyvulių ganymas).
Be šių Raudonosios knygos drugių, Alytaus miesto teritorijoje aptinkama ne mažiau retų vabzdžių, kurie dar neįrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.  
didysis auksinukas Didysis auksinukas (Thersamonia dispar Haw.) - Lietuvoje reta rūšis. Gyvena šlapiose pievose prie vandens telkinių. keli drugiai rasti Vidzgirio draustinyje.
aglija Aglija (Aglia tau L.) Lietuvoje reta. Drugiai gyvena senuose lapuočių ir mišriuose miškuose, kur gausu miško aikštelių. Aglijos aktyviai skraido gegužės mėnesį: patinai - dieną, o patelės - naktį. Rastas Vidzgirio draustinyje.

 

Alytaus mieste 1998m. surinktų vabzdžių sąrašą galite peržiūrėti pridėtame dokumente PDF