Ekologinis ugdymas gamtoje

 

Kaip pavasaris gamtoje neįsivaizduojamas be sprogstančiu pumpurų ir sugrįžtančių paukščių klegesio, taip mokslo metų pabaiga Alytaus miesto mokyklose neįsivaizduojama be išvykų į gamtą. 2006 m. mokslo metams baigiantis VšĮ „Alytaus parkai" suorganizavo ir pravedė tris mokomąsias ekskursijas į Vidzgirio botaninį draustinį, dvi ekskursijas į Kauno marių regioninį parką ir vieną į Nemuno kilpų regioninį parką.
Alytaus mieste esančio Vidzgirio botaninio draustinio vaizdingas kraštovaizdis, išlikusios gamtinės vertybės – įdomūs geologiniai ir geomorfologiniai objektai, retųjų augalų augimvietės, archeologinis kultūrinis paminklas puikiai tinka ir trumpalaikėms išvykoms į gamtą, ir integruotoms biologijos, istorijos, geografijos, matematikos, etikos pamokoms vesti. Į šio botaninio draustinio ekologinį-mokomąjį taką gegužės ir birželio mėn. keliavo Sakalėlio pradinės m-klos II ir III klasių moksleiviai bei mokytojai. Keliavome pėsčiomis, nes tokios kelionės mažina oro teršimą transporto išmetamosiomis dujomis, turi mažai apribojimų, yra sportiškos ir turiningos. Tokiu būdu keliaujant galima neskubant apsižvalgyti, pajusti visą gamtos grožį, metų laikų kaitas. 2003 metais įkurtas Vidzgirio miške vingiuojantis pažintinis takas nuvedė į trasoje išskirtų 18 stotelių, kuriose moksleiviai pamatė ir išmoko pažinti retuosius augalus – gebenę lipikę, geltonžiedį pelėžirnį. Keliaudami taku tolyn priėjome vandens telkinius – tritonų ir kūmučių balas, kuriuose neršia varliagyviai, tarp jų ir įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą – skiauterėtieji tritonai, raudonpilvė kūmutė. Pamatėme aukščiausią Vidzgirio medyną – maumedyną, sodintą dar prieš Antrąjį pasaulinį karą; Kirmijos upelį ir akį traukiančias upelio šlaituose esančias atodangas, užkopėme į Radžiūnų piliakalnį, dar vadinamu „Pilaite", nuo kurio atsiveria nuostabūs vaizdai į Nemuno slėnį. Visą kelią įdėmiai klausę, ir tyrinėję gamtą, Nemuno pakrantėje moksleiviai įtvirtino žinias žaisdami „Drugelį", „Sumaišytas raideles", „Nežinantis išeina".          

                    

Kol piliakalnio papėdėje įrengtoje laužavietėje kūrenosi laužas, stebėjome vandens paukščius, mėgstančius apsistoti netoliese esančioje Nemuno saloje. Visi ekskursijose dalyvavę moksleiviai gavo spalvinimo knygutes „Vabzdžiai", „Žuvys", „Ropliai", „Žolėdžiai" bei užrašų knygeles. Prie bendro laužo pasidalinę patirtais įspūdžiais ir pasistiprinę ant žarijų keptomis dešrelėmis bei kitomis atsineštomis vaišėmis, pro sėklinius medynus ir senąjį skroblų mišką grįžome namo.

Į Kauno marių regioninį parką gegužės mėnesį vyko Jotvingių gimnazijos ir Adolfo Ramanausko-Vanago vidurinės mokyklos moksleiviai bei mokytojai.
Su Jotvingių gimnazijos moksleiviais keliavome į šalia Girionių parko įkurtą Dubravos arboretumą, kuriame yra 1000 medžių ir krūmų rūšių dendrologinė kolekcija, skirta mokslui, mokymui ir visuomenės švietimui. Arboretumas įkurtas 1958 metais 47 ha plote. Moksleiviai pažino daug medžių ir krūmų rūšių, o kadangi pavasaris – žydėjimo metas, tai buvo puiki galimybė
pamatyti ir medžių žiedynus, išmokti skirti vyriškus žiedynus nuo moteriškų. Iš Dubravos arboretumo pasukome Pakalniškių pažintiniu taku Kauno marių link. Stebėjome ten apsistojusius vandens paukščius: gulbes nebyles, didžiąsias antis, didžiuosius dančiasnapius (įrašyti į Lietuvos RK).
Apsilankėme ir Žiegždrių geologiniame take (ilgis – 1,6 km). Susipažinome su senųjų Nemuno slėnio šlaitų sandara. Eidami taku tolyn, priėjome atokvėpio aikštelę, kur nuo skardžio atsiveria puikus vaizdas į kitame marių krante Vieškūnų piliakalnį; pusapvales šlaito įdaubas vadinamais sufoziniais cirkais. Takas baigiasi Kalniškių konglomeratų atodanga su ertmėmis ir olomis Apžiūrinėdami konglomeratų ertmes,  pamatėme sustingusias stalaktitų užuomazgas.                                                                       

Dėl pavasarį kasmet ištinkančios gamtos ir visuomenės nelaimės, Kauno marių regioniniame parke išdegė dideli pievų plotai, buvo sunaikinta biologinė įvairovė, todėl su Adolfo Ramanausko-Vanago moksleiviais teko šiek tiek pakeisti rudenį numatytą maršrutą. Kauno marių regioninio parko vyr. rekreacijos vadybininkė Reda Kairienė, norintiems daugiau sužinoti apie gamtą, pasiūlė pakeliauti po Girionių parką, vieną didžiausių ir turtingiausių rūšine sudėtimi Lietuvoje miško parkų. Tai peizažinio stiliaus parkas, 1960 m. įkurtas Kauno marių pakrantėje. Jame sukaupta vertinga dendrofloros kolekcija, unikalios medžių ir krūmų kompozicijos raiškiame teritorijos reljefe. Nuvykome ir į Arlaviškių kadagių slėnį. Kadagyno plotas 4,6 ha, o kadagiams 60-90 metų. Nuo čia įrengtos puikios apžvalgos aikštelės atsiveria puiki panorama į Kauno marias, Dabintos salą. Apsilankėme ir Dubravos rezervatinėje apyrubėje, kuri įsteigta retoms miško augimvietėms, spygliuočių medynams ir kitoms vertingoms augalų bendrijoms išsaugoti. Praėjome čia įrengtu apžvalgos taku. Apie 1 km tako trasos praeina pro saugomą natūralią aukštapelkę.

Su Putinų vidurinės mokyklos moksleiviais bei mokytojais vykome į Nemuno kilpų regioninį parką. Ekskursiją pravedė Nemuno kilpų regioninio parko ekologas Žydrūnas Preikša. Pradėjome nuo Lankytojų centro Birštone, kur moksleiviai buvo supažindinti su įdomia ekspozicija, kuri rodo kaip susiformavo Nemuno kilpa, buvo pateikti uolienų pavyzdžiai, piliakalnio išdėstymo schemos, žvejyba plukdomaisiais tinklais. Moksleiviai iš medžio kamieno turėjo atpažinti medžius, pasakyti jų pavadinimus, tik liečiant atpažinti gamtinius objektus. Lankytojų centro salėje pažiūrėjome videofilmą „Kur Nemunas vingiuoja". Po filmo keliavome po Birštono miestą: užsukome į mineralinio vandens biuvetę, vieną aukščiausių piliakalnių Lietuvoje – Vytauto kalną, ant kurio XIV a. stovėjo medinė pilis. Nuo Vytauto kalno keliavome į gamtos paminklą - Škėvonių atodangą. Atodangos aukštis 31 m, ilgis palei upę apie 560 m. Škėvonių atodanga reikšminga tuo, kad čia galima susipažinti su vidurinio pleistoceno Medininkų morenos dūlėjimo pluta. Nuo tako atsiveria puikūs vaizdai į Nemuną ir gilų jo slėnį. Grįždami į Alytų, užsukome ant vieno didžiausių Lietuvoje Punios piliakalnio, garsiu didvyriška Pilėnų kova.

Kiekvieną kartą bet kuriuo metų laiku susitikti su gamta, kultūros paveldo objektais yra įdomu, nes gamtoje viskas keičiasi, kiekvieną kartą galima pamatyti kažką nauja, netikėta. Žiniomis ir įspūdžiais malonu pasidalinti su draugais ir artimaisiais. Juk ne veltui sakoma: geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt išgirsti.  

Pasiektų rezultatų apibūdinimas:
mokomųjų ir pažintinių ekskursijų metu buvo ugdomas ekologinis miesto visuomenės narių sąmoningumas, skatinamas gimtojo krašto pažinimas, formuojami glaudūs emociniai ir estetiniai ryšiai su gamta, moksleiviai buvo skatinami pažinti, tirti, stebėti ir gerinti gamtinę aplinką. 
Įgyvendinti uždaviniai: 
Pravestos 3 mokomosios ekskursijos-seminarai Alytaus miesto mokyklų mokytojams bei moksleiviams į Vidzgirio botaninio draustinio ekologinį-mokomąją taką;
Suorganizuotos 2 mokomosios-pažintinės ekskursijos i Kauno marių regioninį parką;
Suorganizuota 1 mokomoji-pažintinė ekskursija į Nemuno kilpų regioninį parką;
Iš įvairių Alytaus miesto mokyklų mokomosiose ekskursijose dalyvavo 123 moksleiviai ir 25 mokytojai;
Moksleiviai pažino kai kuriuos gimtojo krašto kultūros paveldo objektus, augalų ir gyvūnų rūšis, didelę botaninę vertę turinčius retuosius augalus;
Padidėjusios moksleivių gamtinės žinios, išugdytas palankus elgesys aplinkai, domėjimasis gamta, įgyta patirties mokantis gamtoje;
Įsigytos priemonės, reikalingos aplinkos tyrimams, viktorinai, moksleivių apdovanojimams;
Informacija apie projekto įgyvendinimą buvo platinama savaitraštyje „Žaliasis pasaulis".

Kaip pasikeitė situacija įgyvendinus projektą
Sustiprintas mokytojų ir moksleivių domėjimasis gamtos ir kultūros  išsaugojimo idėjomis;
Sustiprintas moksleivių domėjimasis aplinkoje vykstančiais procesais, mokymasis juos analizuoti, vertinti, ieškoti bendrų sprendimų;
Padidėjęs mokytojų aktyvumas, suinteresuotumas dalyvauti papildomoje veikloje;
Sustiprintas visuomenės ryšys su visa gamta, aplinka, tautos kultūra;
Suaktyvėjęs mokyklų bendruomenių kultūrinis gyvenimas.
Kokioms visuomenės grupėms buvo reikšmingas projektas (projekto rezultatus išreikšti kiekybiškai, pateikti medžiagą: nuotraukas, laikraščių straipsnius, apklausų rezultatus, sutartis ir kt.)
Projektas buvo reikšmingas Alytaus miesto moksleiviams, mokytojams, moksleivių tėvams, miesto visuomenei. Mokomųjų ir pažintinių išvykų į gamtą metu moksleiviai gali plėsti ir gilinti žinias apie gamtą, plėtoti savo gabumus, tenkinti pažintinius interesus, formuoti palankų aplinkai elgesį kasdieniame gyvenime. Mokytojai atsižvelgdami į moksleivių amžiaus ypatybes  turi puikią galimybę išbandyti moksleivių aktyvumą skatinančias metodikas, skatinti žingeidumą, norą pažinti, tirti ir stebėti gamtoje vykstančius reiškinius. Siekiant informuoti visuomenę, pranešimas apie vykdomą projektą buvo platinamas laikraštyje „Žaliasis pasaulis".

Projekto vadovė VšĮ „Alytaus parkai" ekologė J. Sovienė