Ekogeocheminis ir atmogeocheminis įvertinimas

 

GEOLOGIJOS INSTITUTAS

    R. Taraškevičius

Alytaus miesto teritorijos ekogeocheminis įvertinimas sudarant žemėlapius
1997 m.

Išvados ir rekomendacijos

Alytaus miesto dirvožemių (grunto) ir sniego dangos ekogeocheminiai tyrimai leido padaryti tokias pagrindines išvadas:

1. Alytaus paviršiniame dirvožemio (grunto) sluoksnyje yra aptiktos aiškiai išreikštos technogeninės kilmės cinko (Zn), švino (Pb), sidabro (Ag), gyvsidabrio (Hg), fosforo (P), kadmio (Cd), vario (Cu), alavo (Sn), chromo (Cr), nikelio (Ni), molibdeno (Mo) ir bitumoidinių naftos produktų (Nf/bt) pedogeocheminės anomalijos. Jos yra susijusios su pramonės ir energetinių įmonių, autotransporto, statinių erozine, buitine ir neorganizuotų lokalių vietinių mikrosavartynų tarša. Dirvožemio dirvodarinių uolienų smėlingoji dalis gali praskiesti dalį jų technogeninių koncentracijų. Pedogeocheminėse anomalijose aptinkamų technogeninių elementų grupei taip pat priklauso stroncis (Sr), baris (Ba), arsenas (As) ir, kiek mažiau, manganas (Mn). Tai patvirtina aukštas jų tarpusavio koreliacijos laipsnis su aukščiau išvardintos grupės elementais. Didesnioji jų dalis yra susijusi su statinių erozijos produktais, Tačiau jų pedogeocheminės anomalijos yra neišraiškios dėl didesnio geocheminio judrumo ir mažo koncentracijų kontrastingumo atmosferiniuose iškritaluose lyginant su foniniais kiekiais dirvožemyje, o taip pat - dėl natūralių jų foninių kiekių didesnės dispersijos dirvožemiuose.

1.1. Būdingai anomalių elementų grupei pedogeocheminėse anomalijose priklauso: cinkas - Zn (medianinis technogeocheminės apkrovos ir akumuliacijos laipsnis Amed, lyginant su natūraliu pedogeocheminiu fonu - 2.39), švinas - Pb (1.9), sidabras - Ag (1.8), gyvsidabris - Hg (1.8), fosforas - P (1.4), kadmis - Cd (1.4), varis - Cu (1.4), alavas - Sn (1.2), chromas - Cr (1.2), nikelis - Ni (1.2), molibdenas - Mo (1.2).

1.2. Daugiau kaip 2.5 karto foninius kiekius viršijančios Zn koncentracijos dirvožemyje yra aptiktos 37.8% tiriamos teritorijos, Hg - 32.1%, Pb - 29.3%, Ag - 25.7%, Cd -16.3%, Cu -13.7%, P - 8.4%, SB - 6.1%, Ni - 5%, Cr - 3.8%, MB " 1.1%, Mo -1.5%, As - 0.6%, Ba-0.6%, B - 0.3%, Sr - 0.1%. Jos atkartoja senesnės mažaaukštės statybos kvartalų planą, yra aptinkamos Dainavos ir Vidzgirio mikrorajonuose, naujų statybų kvartaluose aplink Likiškių parką, Panemunėje, Jaunimo parke, visuose pramonės rajonuose, šalia valymo įrenginių, filtracijos laukų, daugelio garažų. Ypač aukštos visų jų koncentracijos yra aptinkamos nuleisto Dailidės ežero (esančio arčiau kapinių) dugno nuosėdose.

1.2. 37.8 % surinktų Alytaus teritorijoje dirvožemio ėminių yra užfiksuotos cinko - Zn koncentracijos, viršijančios šio elemento bendrasanitarines (DLKd) arba fitotoksines (Fd) reikšmes, Svmo - Pb - 26.7 %, vario - Cii - 5.3 %, chromo - Cr - 2.4 %, nikelio - Ni -2.3%, gyvsidabrio - Hg - 1.7 %, kadmio - Cd, sidabro - Ag ir mangano - Mn - 0.6 %, alavo - Su - 0.5 %, molibdeno - Mo - 0.1 %.

1.3.  Bitumoidinių naftos produktų technogeocheminės apkrovos ir akumuliacijos laipsnis, lyginant su natūraliu pedogeocheminiu fonu, gana didelis. Medianinis jų apkrovos dydis - 4.0, o vidurkinis - net 16.9. 48.1% Alytaus teritorijos, beveik visų gyvenamųjų kvartalų dirvožemyje, viršijamas DLL = 0.3 g/kg (skirtas gyvenamiesiems kvartalams) lygis. DDL = 2.0 g/kg (skirtas gamyklų, įmonių teritorijoms) yra viršytas 6.5 %. Didžiausiu taršos intensyvumu išsiskiria Šiaurinis pramonės rajonas, šalia esantys valymo įrenginiai, centrinė miesto dalis.

1.4. Miesto technogeninės pedogeocheminės anomalijos pasižymi polielementiškumu. Taršos židiniuose tarpusavyje stipriai susijusių cheminių elementų grupei priklauso Zn, Pb, Ag, Hg, P, Cd, Cu, Sn, Cr. Ni. Mo ir bitumoidiniai naftos produktai. Į jų sudėtį dažnai įeina ir Sr, Ba bei As. Tai įrodo reikšmingijų koreliacijos koeficientai (p=0.01). Pagal suminį užterštumo rodiklį "itin pavojingo" užterštumo lygio kategorijai priklauso apie 1.5 % visų analizuotų dirvožemio taškų. "Pavojingo" užterštumo lygio kategorijai - 6.5 %. "Vidutinio pavojingumo" užterštumo lygio kategorijai -15.7 %.

2. Visi sniego dulkėse (Ag, B, Ba, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, P, Pb, Sn, Sr, V, Zu) ir filtrate (Co, Cr, Mn, Ni, Pb, Zn, Cd) ištirti cheminiai elementai formuoja aiškias atmosferines-technogenines anomalijas, atspindinčias bendrąjį miesto pramonės rajonų ir gyvenamųjų kvartalų struktūrinį planą ir jų specifiką.

2.1. Monoelementę atmogeninę apkrovą formuoja dulkių kiekis, iškrentantis į ploto vienetą, ir elemento koncentracija dulkėse. Didžiausia dabartine dulkių apkrova išsiskiria Šiaurinis ir Pietinis pramonės rajonai. Juose mineralizuotų dulkių apkrova per parą viršija 26 - 40 kg į kvadratinį kilometrą. Gyvenamuosiuose kvartaluose ir Rytiniame pramonės rajone ji dažniausiai svyruoja nuo 16 iki 25 kg, kai mediana visoje teritorijoje lygi 10.6 kg/km2 parą.

Medianinis P kiekis, iškrentantis į kvadratinį kilometrą per parą, -1070 g; Zn - 620; Pb -440; Mn - 312; V - 226; Ba -187; Ni - 127; Cu -111; Cr - 71.2; Sr - 54.6; Sn -19.5; B -16;

Co - 5.3; Mo - 2.58; Ag -1.97.

Pb koncentacijos medianinė reikšmė dulkėse foninį natūralų kiekį dirvožemyje viršyja 76 kartus, Ag - 64, Zn - 50, Cu - 38, Sn - 28, Ni -27, V - 20, Mo - 10, Cr - 5.6, P - 4.3, Co -3.8, B ir Ba -1.9, Mn  ir Sr -1.8.

Tolimąja pernaša pasižymi energetinių šaltinių (mazutinės katilinės) būdingieji elementai - V ir Ni (Mo, Co) (jų sklaidą gali riboti esančios pamiškėse aerodinaminės barjerinės zonos), lokalia - autotransporto, buitinės veiklos (krosnių suodžiai ir pelenai) ir statinių erozijos produktų bei pramonės įmonių (ventiliaciniai išmetimai) teršalai - P, Pb, Cu, Zn, Ag, Mo, Cr, Ba, Sr ir B. Pedogeocheminių ir atmogeninių anomalijų struktūros panašumą nulemia: elementų koncentracijos lygis dulkėse, lyginant su dirvožemiu; atmosferinės sklaidos ploto dydis; geocheminis mertiškumas ir neigiamos bioakumuliacinės savybės. Šias sąlygas geriausiai tenkina Pb, Ag, Zn, Cu ir Sn .

2.2. Sniego tirpsmo vandens filtrate nustatytos Co, Cr, Mn, Ni, Pb, Zn bei Cd koncentracajų anomalijų faip pat dėsningai atspindi pramonės ir gyvenamųjų rajonų specifiką bei miesto ūkinės veiklos mąstą. Medianinės jų koncentracijos: Zn -43,3 mg/ m3; Mn - 23; Pb -10; Cu - 4.63; Ni - 4.15; Cr- 2.91; Cd - 0.21; Co - 0.16, - viršija natūralius kiekius Nemuno vandenyje ir, kartu su paviršine užteršto dirvožemio nuoplova, gali būti nekontroliuojamos taršos priežastimi.

3. Sniego tirpsmo vanduo santykinai yra kiek rūgštesnis gyvenamuosiuose kvartaluose ir, atvirkščiai, šarmingesnis pramoniniuose rajonuose, pamiškėse bei šalia intensyvių automagistralių. Dirvožemio pH reikšmės nepriklauso nuo taršos dydžio ir yra žemesnės smėlinguose dariniuose ir, atvirkščiai, aukštesnės - molinguose.

Bendrosios rekomendacijos

Dirvožemio ir sniego dangos ekogeocheminio įvertinimo žemėlapiai gali būti naudingi:
-Alytaus miesto aplinkos apsaugos skyriui ir "sveiko miesto" projekto grupei,
-aplinkosaugos įstaigoms,
-sveikatos centro atsakingiems darbuotojams,
-architektūrinio planavimo įstaigoms,
-gyventojams.

Alytaus miesto aplinkos apsaugos skyriaus ir "sveiko miesto" projekto grupės uždavinys būtų:

-platinti įgytą informaciją ir ją aiškinti; paruošti tikslines rekomendacijas, nurodant kelius ir būdus išaiškintų pavojingų anomalijų lokalizavimui ir nukenksminimui;

-numatant strateginius uždavinius (gamyba ir jos pobūdis; susisiekimo priemonės, jų įvairovė ir tinklas; energetiniai resursai; atliekos; žemėnaudos pobūdis; žaliosios zonos; ekologinis švietimas ir kt.) ir formuojant bendrą gamtosauginę politiką ir jos realizavimo būdus atsižvelgti į ekogeocheminio tyrimo rezultatus ir juos detalizuoti ypač nepalankios geohigieninės situacijos vietose, supažindinti (su jų rezultatais miesto ūkines ir administracines institucijas;

-suformuoti ekogeocheminės ir geohigieninės informacijos duomenų bazę, skirtą savivaldybės monitoringui, įgalinančiam efektyviai kontroliuoti, numatyti ir valdyti bei spręsti kaip iškylančias, taip ir būsimas gamtosaugines ir sveikatos apsaugos problemas, vykdyti jų prevenciją,

Aplinkosaugos įstaigos turėtų:

-tarpe kitų kaupti ir ekogeocheminę ir geohigieninę informaciją bei numatyti tikslinį jos panaudojimą kontroliuojant aplinkos kokybę;

-pagal detalaus tyrimo rezultatus surasti pagrindinius aplinkos teršėjus, kontroliuoti ir reglamentuoti jų veiklą, išsiaiškinti padarytos žalos dydį;
-siekiant, kad nebūtų palikta neaiškumų ateičiai,

Sveikatos centro atsakingi darbuotojai galėtų:

-išplėsti stebimų ir kontroliuojamų sveikatingumui įtakos turinčių cheminių ingridientų spektrą darbo ir pavojingo lygio gyvenimo vietose ir pateikti rekomendacijas toksinių elementų koncentracijų, patenkančių su oru, dulkėmis, vandeniu, daržovėmis ir vaisiais, minimalizavimui sodybinio tipo gyvenvietėse;

-paruošti rekomendacijas gydymo, mokyklinių ir ikimokyklinių įstaigų, specifiniais susirgimais sergančių gyventojų supančios ir pageidaujamos rekreacijai aplinkos kokybės reikalavimams,

Architektūrinio planavimo įstaigos privalėtu:

-gyvenamųjų kvartalų ir net atskirų sklypų detalaus planavimo darbus ir sprendimus derinti su tokio pat detalumo (!) geohigienine informacija apie aplinkos kokybę ir pagal ją optimizuoti vietovės planavimą, numatant užstatymo pobūdį, infrastruktūrą (eismo trasas, stovėjimo aikšteles, garažų, remonto dirbtuvių vietas, sandėlius ir kt.), rekreacines vietas;

-detalaus privataus gyvenamojo namo sklypo išplanavime turėtų būti atsižvelgta į pageidaujamą ūkininkavimo ir gyvensenos pobūdį, minimalizuojant kaip supančios, taip ir susiklostysiančios laiko bėgyje savos aplinkos potencialią neigiamą įtaką. Dokumentai, gal būt, galėtų būti papildomi geohigieniniu sertifikatu apie aplinkos ir rekomenduojamų statybinių medžiagų kokybę;

Miesto administracinių mikrorajonų atsakingi asmenys turėtų:

-nuolatos kontroliuoti sanitarinę aplinkos kokybę, o ypač atliekas ir jų deponavimą, bei žemėnaudos pobūdį užterštų kvartalų rajonuose, siekiant apriboti čia užaugintos žemės ūkio produkcijos platinimą;

-teikti informaciją gyventojams apie aplinkos kokybę, potencialius jos užteršimo kelius, perspėti apie galimas pasekmes, paruošti rekomendacijas jos pagerinimui,

Gyventojai turėtų:

- turėti galimybę susipažinti su informacija apie jų aplinkos kokybę ir gauti
rekomendacijas jos pagerinimui.

Tuo ypač turėtų susirūpinti tie, šalia kurių sklypų yra nustatytos toksinių elementų
koncentracijos, viršijančios sanitarines arba fitotoksines reikšmes. Jie gali kreiptis į
GEOLOGUOS institutą (tel: 236 016) arba kitą kompetentingą įstaigą dėl anomalijų
tyrimų detalizavimo ir rekomendacijų jų lokalizavimui arba nukenksminimui, aplinkos
suplanavimo.

Sėkmingam tikslinių rekomendacijų įgyvendinimui ir jų konkretizavimui būtina atlikti papildomus detalius tyrimus M 1: 2 500 - 5 000 išaiškintos taršos židiniuose ir potencialių taršos šaltinių teritorijose bei potencialaus jų poveikio zonoje (patikslinant sanitarines ribas). 

 

Pažiūrėti žemėlapio Alytaus rajonavimas pagal suminį dirbožemio užterštumo rodiklį Z didesnį vaizdą