Biologinė įvairovė

Biologinę įvairovę sudaro visų gyvų organizmų rūšių, gyvenančių sausumos, paviršinių vandenų bei kitose ekosistemose visuma, jų buveinės, taip pat genetinė įvairovė. Ji skatina gamtinių sistemų produktyvumą, gamtinės aplinkos funkcinę įvairovę bei sugebėjimą atsistatyti. Kiekviena valstybė turi atsakyti už jos teritorijoje esamų biologinių išteklių naudojimą ir apsaugą – tai įpareigoja ir 1992 m. birželio 5 d. pasirašyta Rio De Žaneiro Biologinės įvairovės konvencija.

                      Gamtinis kraštovaizdis su jo augalija ir gyvūnija Lietuvos urbanizuotose teritorijose tyrinėtas tik epizodiškai. Visapusiškų botaninių zoologinių tyrimų atlikta labai mažai. Tuo tarpu Lietuvos biologinės įvairovės išsaugojimo strategijoje ir veiksmų plane numatyta rengiant bendruosius miestų planus numatyti gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės vertybių išsaugojimo priemones, parengti detalius žaliųjų plotų tvarkymo projektus, išaiškinti biologinės įvairovės požiūriu vertingiausias teritorijas miestų ir priemiestinėse zonose. Tai labai svarbu Alytaus miestui, patenkančiam į Pietų Lietuvos aplinkosaugos regioną, kuriame aplinkosauginiai prioritetai susiję būtent su biologinės įvairovės, biotos ir gamtinių rekreacinių išteklių bei unikalių kraštovaizdžio kompleksų apsauga.

Alytaus miesto teritorija užima 3920 ha plotą, o biologiniu požiūriu vertingesni žalieji plotai - 1130 ha. Panaikinus 1960 m. įsteigtą 70 ha užėmusį Alytaus piliakalnio istorinį – landšaftinį draustinį, miesto žaliųjų plotų ribose liko Vidzgirio botaninis draustinis (387 ha) ir Alytaus miesto savivaldybės paskelbtas vietinės reikšmės ornitologinis Putinų tvenkinio draustinis (apie 3 ha). Be minėtų saugomų teritorijų miestą plačia kilpa juosiantis Nemunas su specifinį mikroklimatą sukuriančiais skardžiais ir raguvomis, miestą šiaurinėje ir rytinėje pusėse  juosiantys šilai, miesto parkai sudaro sąlygas įvairioms gyvybės formoms egzistuoti. Šių perspektyviausių biologinės įvairovės išsaugojimui teritorijų tyrimams buvo kreiptas ypatingas dėmesys.

Lietuvoje atskirų teritorijų biologinė įvairovė ištirta labai netolygiai. Šalyje inventorizuotos 1796 sporinių induočių ir aukštesniųjų augalų rūšys, rasta virš 6000 grybų rūšių (manoma, kad grybų karaliją Lietuvoje sudaro 3,5-4,5 tūkst. makromicetų ir 8-12 tūkst. mikromicetų rūšių), 419 stuburinių gyvūnų rūšių, iš kurių 70 žinduolių, 321 paukščių, 7 roplių, 13 varliagyvių, 99 žuvų ir apskritažiomenių rūšys. Mūsų krašte gyvena apie 15 000 vabzdžių, 200 voragyvių, 170 moliuskų, 300 verpečių, 6 pinčių rūšys. Taigi, šalies biologinę įvairovę galėtų atstovauti apie 33 tūkst. augalų, grybų ir gyvūnų rūšių, kurių didžioji dalis dar neinventorizuota.

                      Natūralu, kad aplinkos, biologinės įvairovės apsaugos praktiniams uždaviniams spręsti naudojama tik ta informacija apie gyvūnų ar augalų grupes, kurios geriausiai žinomos ir plačiai atstovauja konkrečius biotopus ar bendrijas. Tokios sistematinės grupės ar rūšys paprastai laikomos indikatorinėmis. Atskirų teritorijų biologinės vertės nustatymui paparstai pakanka inventorizuoti augalų rūšis ir bendrijas, paukščių rūšinę sudėtį ir gausumą, bei vabzdžių (dažniausiai – drugių ar vabalų) rūšinę sudėtį. 

Mokslinio tiriamojo darbo "ALYTAUS MIESTO TERITORIJOS BIOĮVAIROVĖS TYRIMAI" tikslas buvo ištirti ir įvertinti bioįvairovę Alytaus miesto teritorijoje:

  • Inventorizuoti Alytaus mieste esančias kraštovaizdžio vertybes, pažymint jas žemėlapiuose, įvertinti atskiras Alytaus miesto saugomas teritorijas kraštovaizdžio ir atskirų jo elementų požiūriu; pateikti pasiūlymus kraštovaizdžio elementų apsaugai.
  • Inventorizuoti Alytaus miesto aukštesniųjų augalų florą, pateikti atskirų atskirų objektų sąrašus. Planuose pažymėti atskirus vertingus medžius. Pateikti retųjų augalų augimviečių aprašymus, pažymėti jų radimviečių išsidėstymą kartografinėje medžiagoje, pateikti rekomendacijas jų apsaugai.pateikti vertingų natūralių augalų bendrijų išsidėstymo schemas planuose kartu su rekomendacijomis jų natūralumui užtiktinti.
  • Inventorizuoti Alytaus miesto ornitofauną, nustatant atskirų paukščių rūšių statusą ir gausumo kategorijas, įvertinti atskirų miesto saugomų teritorijų dabartinę ornitologinę vertę. Pateikti pasiūlymus tolimesniam aplinkos apsaugos organizavimui saugomose miesto teritorijose.
  • Inventorizuoti Alytaus miesto entomofauną, nustatant atskirų vabzdžių rūšių statusą ir gausumo kategorijas, įvertinti atskirų Alytaus miesto saugomų teritorijų dabartinę entomologinę vertę. Pateikti pasiūlymus retų vabzdžių apsaugai saugomose miesto teritorijose.

Šiuos tyrimus Alytaus miesto savivaldybės užsakymu atliko Lietuvos Gamtos fondas. Kraštovaizdį aprašė RŪTA VALIŪNAITĖ (Vilniaus Universitetas), botaninę dalį ŽYDRŪNAS SINKEVIČIUS (Metelių regioninis parkas), entomologinę ROMAS FERENCA (Kauno T.Ivanausko Zoologijos muziejus) ornitologinę ARŪNAS PRANAITIS (Metelių regioninis parkas)

 

ALYTAUS MIESTO BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS TYRIMŲ IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

 

Alytaus miestas, Lietuvos Respublikos žemės fondo duomenimis užimantis 2575 ha žemės plotą, 1998 m. turėjo 1140 ha teritorijų, priskiriamų natūralioms ir pusiau natūralioms: miškams, pievoms, pelkėms ir vandenims. Pagal šių ir urbanizuo-tų teritorijų santykį Alytus – trečias  tarp stambiausių Lietuvos miestų.

Dzūkijos sostinės kraštovaizdį formuoja plati Nemuno kilpa ir aplinkinių šilų ir miškų masyvai. Bene vertingiausias miesto kraštovaizdžio reljefo elementas yra Nemuno šlaitai.Tai labai jautri forma. Siūloma nustatyti priemones Nemuno šlaitų išsaugojimui ir  tuo pačiu miesto gamtinio karkaso kūrimui.

Urbanizuotos teritorijos ateityje neišvengiamai plėsis. Jei dabar Alytus nestokoja žaliųjų zonų, tai nereiškia, kad ateityje to nebus. Tačiau didžiausia problema biologinės įvairovės išsaugojimui – kaip išlaikyti natūralių ir pusiau natūralių teritorijų bendrijų kokybę, apsaugant jas nuo nuskurdimo ir nevietinių augalų ir gyvūnų rūšių išplitimo. Biologinės įvairovės tyrimai 1998 m. parodė, kad Alytaus miesto ribose auga 610 augalų rūšių, iš kurių 17- Raudonosios knygos, surinktos 405 vabzdžių rūšys, aptiktos 131 paukščių rūšys, kurių tarpe 88 perinčios.

Miesto žalieji plotai labai nelygiaverčiai. Biologinės įvairovės požiūriu ganėtinai skurdžius natūralius ir sodintinius pušynus atsveria nepaprastai vertingas Vidzgirio miškas. Didžiausias Lietuvoje čia augantis skroblynas, kaip ir ąžuolynai, priskirti vertingiausioms šalies ekosistemoms. Liepiniai skroblynai įtraukti į Lietuvos bendrijų raudonąją knygą. Vidzgirio augalų bendrijos didžiojoje masyvo dalyje yra natūralios ir  yra pietvakarių Lietuvos zoninės augalijos etalonas. Apibendrinus atliktų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad Vidzgirio botaninis draustinis yra unikali tiek floristiniu, tiek fitocenologiniu požiūriu teritorija. Čia išplitusių didžiausių Lietuvoje liepinių skroblynų asocijacijos fitocenocės, atstovauja Pietvakarių Lietuvos klimatinį klimaksą, ir yra natūralios, ankščiau vyravusios bei kraštovaizdį formavusios augalijos likutinis fragmentas.

Saugant Vidzgirio botaninio draustinio unikalias bendrijas ir saugomus augalus, reikia užtikrinti miško tvarkymo rėžimą, kurį reglamentuoja botaninio draustinio nuostatai. Jie leidžia koreguoti ir tikslingiau vykdyti miškų naudojimą. Dabartinis ypatingai vertingų bendrijų, saugomų retųjų augalų augimviečių išsidėstymas jų apsaugai užtikrinti leidžia siūlyti:

Norint užtikrinti saugomų augalų populiacijų stabilumą, ypač vertinguose miško sklypuose 33 ir 34 kv., kurie apima Nemuno šlaitus kartu su dabartine Alytaus vandenvietės teritorija ir ištisiniais retųjų Raudonosios knygos augalų sąžalynais, reikėtų taikyti tokį patį ūkininkavimo rėžimą, kaip I grupės miškuose (reguliuoja-mos apsaugos rezervatai ir rezervatinės apyrubės).

Visoje draustinio teritorijoje vengti bet kokių introdukuotų augalų rūšių sodinimo. Iškirsti (arba nudžiovinti arboricidais) labai agresyvią rūšį - uosialapius klevus, augančius draustinio šlaituose, Radžiūnų medelyno ir potencialiai pavojingus gretimoms natūralioms bendrijoms,

Entomofaunos įvairovei palaikyti Vidzgirio botaniniame draustinyje, kuriame aptikta 85 % Alytaus vabzdžių rūšių, palikti didelę dalį išvirtusių medžių natūraliam trūnijimui, nekeisti ūkininkavimo intensyvumo natūraliose draustinio pievose, suriose gyvena anksčiasu nežinota stepinio melsvio populiacija.

 

Sureguliuoti draustinio lankytojų srautą. Nemuno šlaituose, kur yra būtina, pvz.: ties Radžiūnų piliakalniu įrengti pažintinius takus ar laiptus, kad aplinkinėse teritorijose augalų trypimo pavojus sumažėtų.

Numatytuose Vidzgirio teritorijos taškuose (ties Sveikatingumo tako pradžia, Radžiūnų piliakalniu) įrengti informacinius stendus. 

Kitas miesto teritorijas reikia tvarkyti taip, kad būtų maksimaliai išsaugomos natūralios bendrijos. Putinų tvenkinio, dabar turinčio vietinės reikšmės ornitologinio draustinio statusą, paukščių apsaugą tikslingiausia būtų vykdyti tinkamai išplanuojant, apželdinant visą aplinkinę parko teritoriją. Bent 50 m atstumu nuo vandens krašto nereikėtų sodinti jokių medžių ir krūmų, neleisti jiems gausiai  vešėti  tvenkinio pakrantėje. Ornitologinio draustinio statuso reikalavimai (pvz,: teritorijoje drausti lankytis nuo balandžio 1d. iki rugsėjo 1 d.) šiai teritorijai yra nerealūs ir vargu ar nereikalingi.