Atliekų tvarkymas

 

Ar įmanomas gyvenimas be atliekų?

 

Dažnai tenka girdėti tvirtinimus, kad žmonės „pagamina" labai daug atliekų ir kiekvienais metais jų kiekiai ne mažėja, o tik didėja. Kartais dėl to kyla abejonių, bet kai pamatai per prikrautų konteinerių kraštus byrančias šiukšles, pagalvoji: gal ir tiesa.

 

Tuomet kyla klausimas – kodėl taip yra? Juk Lietuva,  ypač mūsų regionas –  ne kažin kokių turtuolių kraštas, be to vis dar nesiliauja padejavimai dėl krizės, kuri lyg ir turėjo išmokyti gyventi taupiau, o atliekos, kai pasiklausai specialistų, vis tiek verčiasi lyg iš gausybės rago.

 

Tikrai nemanau, kad kas nors specialiai tas atliekas „gamina" – jos juk atsiranda neprašomos. Gal žmonėms reiktų daugiau informacijos ir patarimų, kaip elgtis, kad tų atliekų nedaugėtų?

 

Geriausios atliekos yra tos, kurios nesusidaro. Šį posakį dažnai kartoja atliekų tvarkymo specialistai. Jį turėtų įsiminti ir visi žmonės, kurie neišvengiamai yra atliekų gamintojai.

 

Atliekų vengimas yra geriausias ir pigiausias jų tvarkymo būdas. Daugelis daiktų, ypač pigių, menkaverčių, kuriuos žmonės neapgalvotai įsigyja, labai greitai išmetami ir tampa atliekomis.  Labai didelį atliekų kiekį sudaro įvairios pakuotės, kurių parsinešame su kasdieniais pirkiniais. Neatskiriama šiandienės buities dalimi tapę plastikiniai maišeliai karaliauja ne tik prekybos centruose, bet ir mūsų šiukšliadėžėse. Bet juk į juos tikrai nebūtina dėti kiekvieną jau supakuotą produktą ar vaisių, o vietoj plastikinio pirkinių maišelio visada geriau rinktis medžiaginį.

 

Atliekų gerokai sumažėtų, jeigu žmonės pirktų tiek, kiek jiems reikia, rinktųsi šviežius, mažiau supakuotus produktus arba didesnes bei paprastesnes jų pakuotes. Paprastesnės pakuotės  greičiau suyra, o ir prekės jose pigesnės. Taip pat nereikėtų skubėti išmesti dar gerų, tinkamų naudoti daiktų. Tai tik keletas paprastų taisyklių, kurių laikymasis padėtų kurti švaresnę aplinką.

 

Alytaus regiono gyventojai yra nuolat informuojami apie aplinkai palankų gyvenimo būdą bei jo principus: organizuojami įvairūs renginiai atskiroms bendruomenių grupėms, leidžiama daug informacinės medžiagos, publikuojami straipsniai spaudoje bei transliuojamos radijo ir televizijos laidos.

 

Prieš šių mokslo metų pradžią Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) išleido mokomąjį leidinį 7-ų klasių moksleiviams „Langas". Jame išsamiai pristatoma atliekų tvarkymo sistema, pateikiama daug praktinių užduočių ir patarimų, kaip atliekų tvarkymo principus taikyti praktikoje, ugdyti aplinkai draugiško gyvenimo būdo įgūdžius. Šį leidinį gavo visų regiono savivaldybių mokyklos bei viešosios bibliotekos. Tikimės, kad mokytojai naudosis juo aplinkosauginiam ugdymui skirtose pamokose.

 

Daug žinių aplinkosaugine tema visuomenei pateikiama įgyvendinant projektą „Pietų ir pietryčių Lietuvos gyventojų informavimas ir švietimas apie aplinkai palankų gyvenimo būdą". Naujausią informaciją visuomet galima rasti ARATC interneto svetainėje www.aratc.lt, o iškilusius klausimus užduoti  ARATC specialistams telefonu ar elektroniniu paštu. 

 

 

Ar vietinė rinkliava – tik nerūšiuotoms komunalinėms atliekoms tvarkyti?

 

Kiekvieną kartą gavę sąskaitą už atliekų tvarkymą, sąžiningai ją apmokame. Bet, pasirodo, to neužtenka, kad visos atliekos iš konteinerių ar netilpusios ir paliktos prie jų būtų išvežtos.

 

Pastaruoju metu tenka girdėti ir skaityti, kaip Alytaus regiono atliekų centro specialistai aiškina, kad nebus išvežami žolės ar lapų prikrauti konteineriai, kad niekas, išskyrus pačius gyventojus, neprivalo išgabenti prie konteinerių paliktų senų baldų ar kitų didelių daiktų. Viską patys turime vežti į specialias aikšteles, nes antraip dar baudos gresia. Tai už kokį atliekų tvarkymą mes mokame?

 

Vietinė rinkliava, kurią privalo mokėti visi Alytaus regiono gyventojai, yra įmoka tik už nerūšiuotų komunalinių atliekų tvarkymą.  Tai yra už tų atliekų, kurios susidaro mūsų kasdienėje buityje ir kurias galima šalinti mišrių atliekų konteineriuose.

 

Į šiuos konteinerius, kaip teisingai pastebėjo skaitytojai, negalima pilti žolės, lapų, žemės grunto, sąšlavų, statybos ir griovimo atliekų, skystų, pavojingų, degančių, elektros ir elektroninių atliekų. Išrūšiuotos, perdirbti tinkamos, namuose gyventojų sukompostuotos atliekos vietine rinkliava neapmokestinamos, už jų tvarkymą yra atsakingas kiekvienas, kas tokių atliekų turi. Į vietinę rinkliavą didžiųjų, pavojingų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidos įskaičiuojamos tik tiek, kiek kainuoja jų tvarkymas  aikštelėje.

 

Vietinės rinkliavos dydį nustato kiekvienos savivaldybės taryba. Jis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek nerūšiuotų komunalinių atliekų gyventojai pagamina: kuo daugiau atliekų, kurias reikia nuolat surinkti, gabenti į sąvartyną ir tvarkyti, tuo didesnė įmoka.

 

Apmaudu, tačiau nerūšiuotų komunalinių atliekų kasmet pagaminama vis daugiau. Alytaus regione vienam gyventojui per metus tenka vidutiniškai 356 kilogramai atliekų. Iš jų 218 kilogramų išgabenama į sąvartyną. Šiam kiekiui sutvarkyti reikalingos išlaidos ir yra įvertinamos skaičiuojant rinkliavos dydį.

 

Jeigu gyventojai daugiau atliekų rūšiuotų, turintys galimybę jas kompostuotų, ne komunalines atliekas išgabentų į joms skirtas aikšteles, į sąvartyną patenkančių atliekų nedaugėtų, o tai reiškia, kad nebūtų prielaidų ir didinti vietinę rinkliavą, kuri, dar kartą pabrėžiu, nustatoma tik už nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.  

 

Ar lengva rūšiuoti atliekas?

 

Vasaros pradžioje prie mūsų namo, kaip ir visame mūsų kvartale, šalia įprastų žalių konteinerių mišrioms atliekoms buvo pastatyti nauji mėlyni konteineriai, į kuriuos turime mesti perdirbti tinkamas atliekas.  Tą ir darome. Matome, kad ir kaimynai kai kurias atliekas meta į šituos konteinerius. Neretai atnešus atliekas, tenka ilgokai pagalvoti, į kurį konteinerį jas mesti, bet stengiamės viską daryti teisingai.

 

Būtų įdomu sužinoti, ar tas mūsų atliekų rūšiavimas duoda naudos? Ar mėlynieji konteineriai prie mūsų namų stovės nuolatos ar pasibaigus akcijai bus paimti ir vėl visas atliekas turėsime mesti į tuos pačius žalius konteinerius?  

 

 

Mėlynieji konteineriai, skirti buityje susidarančioms ir perdirbimui bei antriniam panaudojimui tinkamoms antrinėms žaliavoms,  birželio mėnesį buvo išdalinti dviejų Alytaus miesto individualių gyvenamųjų namų rajonų gyventojams. 240 litrų talpos konteinerius gavo 300 alytiškių – taip buvo pradėtas vienas didžiausių Lietuvoje atliekų rūšiavimo eksperimentas.

 

Pirmųjų trijų mėnesių rezultatai rodo, kad, turėdami konteinerius, žmonės stengiasi rūšiuoti atliekas. Tik kol kas daugeliui dar trūksta žinių ir įgūdžių, kaip teisingai tą daryti. Bet juk viskas yra išmokstama.

 

Antrinių žaliavų konteineriai ištuštinami kartą per keturias savaites. Į mėlynuosius konteinerius gyventojai išmeta dar gana nedaug perdirbti tinkamų atliekų: dažniausiai jie būna užpildyti iki pusės arba dar mažiau.

 

Liepos mėnesį šiuos konteinerius turintys alytiškiai į juos išmetė 2, 26 tonos atliekų, rugpjūtį – 2, 16 t, rugsėjį – 2, 56 t. Visos šios atliekos yra gabenamos į atliekų rūšiavimo stotis, o iš ten patenka į perdirbimo įmones. Didžiausią perdirbti tinkamų atliekų dalį sudaro mišrios popieriaus atliekos.

 

Deja, maždaug pusę visų iš mėlynųjų konteinerių surinktų atliekų tenka išvežti į sąvartyną. Taip atsitinka todėl, kad gyventojai į mėlynuosius antrinių žaliavų konteinerius primeta daug perdirbti netinkamų atliekų. Juose randame, pavyzdžiui, metalinių kibirų, kurie nėra metalinė pakuotė, o metalo laužas, kuriam antrinių žaliavų konteineryje – ne vieta. Ne vieta ten ir sulūžusių kėdžių liekanoms, plastiko vamzdžių gabalams, kurių į mėlynuosius konteinerius dažnai primetama. Tai – ne pakuotės, o statybų atliekos, kurias reikia gabenti į stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikšteles.

 

Dalijant mėlynuosius konteinerius, kartu su jais gyventojams buvo dalijamos ir atmintinės, kokias atliekas į šiuos konteinerius galima mesti, o kokių – nevalia. Artimiausiu metu jas dar kartą išdalinsime gyventojams, tikėdamiesi, kad jie atidžiai perskaitys ir į antrinių žaliavų konteinerius nemes cheminėmis medžiagomis, dažais, riebalais užterštų pakuočių, panaudotų tapetų, sauskelnių, skutimosi peiliukų ir kitų perdirbti netinkamų atliekų.

 

Norint išmokti ir įprasti rūšiuoti atliekas reikia ne tik turėti tam sąlygas, bet ir įdėti pastangų, kurių dėka ir gyvensime švariau, ir turėsime galimybę už atliekų tvarkymą mokėti pigiau. Už pakuočių atliekų surinkimą ir paruošimą perdirbti sumokame pirkdami supakuotas prekes. Daugiau jokių išlaidų dėl to nepatirtume, jei visas pakuotes atiduotume perdirbti. Bet jei pakuotes išmetame kartu su kitomis atliekomis, didiname joms tvarkyti reikalingas išlaidas ir atliekų kiekį sąvartyne.

 

Pirmieji Alytuje vykdomo eksperimento rezultatai byloja apie žmonių pastangas rūšiuoti atliekas ir eksperimentas bus tęsiamas, o ateityje perdirbti tinkamoms atliekoms skirtais konteineriais planuojama aprūpinti visus privačių namų savininkus regione.  

 

Ar rūšiuotos atliekos iš naujo nesumaišomos?

 

Dažnai girdime raginimus, kad atliekas reikia rūšiuoti ir aiškinimus, kaip tai naudinga. Bet kokia nauda iš to rūšiavimo, jei po to atliekos iš visų konteinerių vis tiek suverčiamos į vieną mašiną?

 

Ne kartą teko savo akimis matyti, kaip  atvažiavę atliekų išgabenti darbuotojai popierių, stiklą, plastmasę pila į tą pačią mašiną. Niekaip nesuprantu, kodėl taip elgiamasi ir ar verta žmones raginti rūšiuoti atliekas, jei paskui jos vėl sumaišomos? 

 

Atliekas rūšiuoti tikrai verta ir sykį išrūšiuotos jos tikrai nėra sumaišomos vėl.

 

Automobiliai, kuriais surenkamos ir gabenamos rūšiuotos atliekos, yra suskirstyti į atskiras sekcijas. Į jas atskirai pilamos popieriaus ir plastiko atliekos. Kadangi iš išorės šio suskirstymo nesimato, žmonėms susidaro klaidingas įspūdis, kad jų išrūšiuotos atliekos gabenant vėl sumaišomos. Stiklo atliekos surenkamos  ir išvežamos atskirai.

 

Popieriaus ir plastiko atliekos vienu į dvi sekcijas perskirtu automobiliu surenkamos ir gabenamos taupumo tikslais: kiekvienos rūšies atliekas surinkti ir išgabenti atskiru automobiliu kainuotų gerokai brangiau. Galbūt ateityje atliekų surinkėjai įsigis automobilius su permatomais kėbulais, kokie naudojami ne vienoje Europos šalyje. Tuomet gyventojai aiškiai matytų, kad išrūšiuotos antrinės žaliavos  pilamos ir gabenamos atskirai.

 

Alytaus regione surinktos antrinės žaliavos gabenamos į Vilniaus, Kauno ir Marijampolės rūšiavimo stotis. Iš čia visos išrūšiuotos atliekos vežamos perdirbti: popierius – į bendrovę „Klaipėdos kartonas", plastikas – į perdirbimo įmonę Lenkijoje. Surinktos stiklo atliekos iškart vežamos į Kauno stiklo fabriką.

 

Akivaizdu, kad išrūšiuotos atliekos tampa naudinga žaliava naujiems produktams sukurti. Jas rūšiuojančių žmonių dėka taupomi gamtos ištekliai,  tausojama aplinka. Šios atliekos nepatenka į sąvartynus ir jų tvarkymas nereikalauja papildomų išlaidų. Tad dar kartą primenu: atliekas rūšiuoti tikrai verta.

 

Jei turite klausimų, kyla neaiškumų dėl atliekų tvarkymo, rūšiavimo, skambinkite tel. (8 315) 72 842. Arba rašykite el. paštu  info@alytausratc.lt

 

Atliekų konteineriai ir automobiliai: gyvenkime draugiškai!

 

Mieste labai daug kur atliekų konteineriai yra pastatyti daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelėse, o jose vietos ir taip dažnai labai trūksta, automobiliai netelpa. Nejaugi atliekų konteineriams negalima surasti tinkamesnės vietos, kur stovėdami jie niekam netrukdytų ir nekeltų vairuotojų pasipiktinimo? Kas sprendžia, kur šiuos konteinerius statyti ir ar neketinama jiems įrengti atskiras aikšteles? 

 

Gyventojų priekaištus dėl, jų manymu, netinkamose vietose pastatytų komunalinių atliekų konteinerių yra tekę girdėti ne kartą. Kai kam atrodo, kad patraukus konteinerius, būtų išspręsta automobilių statymo problema daugiabučių namų kiemuose. Tačiau tai tikrai neįvyktų, juolab, kad konteineriai yra statomi ne automobilių stovėjimo aikštelėse, o šalia jų arba prie įvažiavimo kelio į jas, t. y bendroje kiemo erdvėje.

 

Vietos konteineriams statyti parenkamos taip, kad juos pasiekti būtų patogu visų aplinkinių namų gyventojams ir laikantis galiojančių konteinerių pastatymo sanitarinių apsaugos zonų ribų. Prie gyvenamųjų namų konteinerius galima statyti ne arčiau kaip 20 m ir ne toliau kaip 50 m.  Statant naujus daugiabučius namus, iš karto yra projektuojamos ir atliekų konteinerių aikštelės bendroje kiemo erdvėje, laikantis jau minėtų atstumų.

 

Įrenginėti naujų konteinerių aikštelių prie anksčiau pastatytų namų neplanuojama. Jų vietos yra  nustatomos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Komunalinių atliekų   konteinerių aikštelės yra savivaldybės bendrosios infrastruktūros dalis, jos įrengiamos pagal parengtus teritorinio planavimo dokumentus.

 

Dažnai gyventojus labiau piktina ne patys konteineriai, o tai, kad šalia jų ir jų aptarnavimo zonose draudžiama statyti transporto priemones – tokiu būdu trikdomas privažiavimas prie konteinerių. Deja, šio draudimo, numatyto Atliekų tvarkymo taisyklėse, neretai nepaisoma ir konteineriai apstatomi automobiliais, o atvykę vežėjai negali jų ištuštinti. Tuomet vėl kyla nepasitenkinimas dėl to, kad konteineriai stovi perpildyti, nors neretai patys gyventojai būna dėl to kalti.

 

Atliekų tvarkymas yra labai svarbi mūsų gyvenimo dalis. Kad jis vyktų sklandžiai ir sėkmingai, reikia visų mūsų pastangų ir supratimo. Taisyklės reikalauja užtikrinti, kad vežėjai galėtų privažiuoti prie konteinerių ir juos ištuštinti. Visose regiono savivaldybėse atliekos yra surenkamos ir išvežamos nustatytomis dienomis, todėl bent jau jomis privažiavimo  kelias prie konteinerių turi būti paliktas laisvas. Juk tinkamai tvarkyti atliekas yra ne mažiau svarbu nei patogiai pastatyti automobilį, todėl visiems bus geriau, jei konteineriai ir automobiliai sugyvens draugiškai – netrukdydami vieni kitiems. 

 

Gamtoje šiukšliadėžių neieškokime ir šiukšlių jai nepalikime

 

Vasarą dažnai norisi ištrūkti pailsėti į gamtos prieglobstį. Laisvalaikį, žinoma, norisi leisti švarioje ir tvarkingoje aplinkoje, bet rasti tokią vietą miške, prie ežero ar upės nėra lengva: daugelis poilsiaviečių ir pakrančių apšnerkštos šiukšlėmis. Toli gražu ne kiekvienoje poilsiavietėje yra atliekų konteineris ar bent didesnė šiukšliadėžė, todėl neretai šiukšlės  mėtosi visoje pakrantėje  ar virsta per nedidelės šiukšlinės kraštus.

 

Kas yra atsakingas ir turėtų pasirūpinti, kad  poilsiavietėse būtų pastatyta pakankamai  konteinerių   ir laiku išvežtos  juose susikaupusios atliekos? 

 

Visomis savo atliekomis turime pasirūpinti ir jas tvarkyti patys. Tik tuomet turėsime švarią ir tvarkingą aplinką, kurioje bus malonu gyventi.

 

Ši taisyklė galioja ir vykstant poilsiauti į gamtą. Viską, kas lieka po joje surengtų iškylų, turėtume parsivežti atgal į namus ir išmesti atliekas į joms skirtus konteinerius. Tik taip elgdamiesi iš tiesų neteršime aplinkos. Todėl vykstant į gamtą pirmiausia reikėtų pasirūpinti atskiru maišu atliekoms sudėti ir atvykus negaišti laiko šiukšliadėžės ar konteinerio paieškoms.

 

Nuostata, kad poilsiavietėse pastačius daugiau konteinerių ar šiukšliadėžių, aplinka bus tvarkingesnė, nėra teisinga. Kad ir kur žmonės bepaliktų šiukšles, jos gadina gamtos vaizdą. Neretai žala gamtai daroma ir surenkant bei ištuštinant poilsiavietėse esančius konteinerius.

 

Daugelis poilsiautojų savo laisvalaikį nori praleisti ramiose, atokiose vietose. O jos ne visada lengvai pasiekiamos, ypač didesniu, atliekoms surinkti pritaikytu automobiliu. Todėl tokiose vietose paliktų konteinerių priežiūra yra sudėtinga ir ne visada efektyvi. Konteineriai pripildomi labai ne vienodai: tai priklauso nuo oro, nuo poilsiautojų srauto vienoje ar kitoje poilsiavietėje, o nuolatinis jų tikrinimas ir priežiūra reikalauja didelių išlaidų.  Be to, konteinerių poreikis tokiose vietose yra sezoninis, todėl pristatyti jų daug nėra racionalu. 

 

Ne nuo poilsiavietėse pastatytų konteinerių ar šiukšliadėžių kiekio priklauso mūsų gamtos švara ir aplinkos kokybė. Išvystytas atliekų tvarkymo sistemas turinčiose užsienio šalyse gamtoje įrengtose poilsiavietės neišvysime jokių konteinerių, nes niekam net nekyla mintis palikti atliekas gamtoje ir laukti, kad kažkas atvažiuotų jų surinkti ir sutvarkyti. Kiekvienas poilsiautojas išvažiuodamas namo išsiveža ir savo atliekas. Tokia pasaulinė praktika yra pasiteisinusi ir džiugu, kad taip besielgiančiųjų daugėja ir pas mus.

 

Nušienautai žolei konteineryje – ne vieta

 

Gyvename miesto daugiabutyje ir kiekvieną pavasarį susiduriame su ta pačia problema: kur dėti aplink namą nušienautą žolę?

 

Esame girdėję, kad tvarkyti prie daugiabučio esančios teritorijos mums net nepriklauso, tą padaryti turėtų savivaldybė. Tačiau niekuomet nelaukiame, kad kas ateitų ir mūsų kiemą apšienautų – tą padarome patys. O ką su ta žole daryti toliau: į atliekų konteinerius krauti jos negalima, už tai baudos gresia.  Transporto, kuriuo galėtume ją kur nors išvežti, neturime.  Tai ir krauname prie atliekų konteinerių, tikėdamiesi, kad neapsikentęs vis tiek kas nors išveš. Bet net šienauti nesinori. Nejaugi niekas negali pasirūpinti žolės išvežimu?

 

Daugiabučių namų kiemuose nušienautos žolės išvežimu turėtų pasirūpinti už teritorijų tvarkymą atsakingos savivaldybių tarnybos. Pagal galiojančias įstatymų normas bendrojo naudojimo teritorijų valymą bei priežiūrą organizuoja bei koordinuoja savivaldybės ar seniūnijos.

 

Todėl gyventojai, nušienavę prie jų namų esančias bendrojo naudojimo teritorijas, turėtų apie tai pranešti savivaldybių komunaliniams skyriams, o jų darbuotojai turi organizuoti žolės surinkimą ir išvežimą į žaliųjų atliekų kompostavimo ar stambiųjų bei kitų atliekų surinkimo aikšteles. Jos yra visose regiono savivaldybėse. Visos šios paslaugos gyventojams yra nemokamos.

 

Teritorijas prie daugiabučių namų pačios privalo tvarkyti tik tos gyvenamųjų namų bendrijos, kurioms yra suformuoti žemės sklypai. Šios bendrijos privalo pačios pasirūpinti ir žolės išvežimu.

 

Nušienautos žolės iš tiesų negalima dėti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius: už tokį elgesį gresia piniginės baudos ir gali didėti vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą.

 

Smagu, kad vis daugiau žmonių ne tik žino, supranta, bet ir stengiasi teisingai elgtis su atliekomis, jas rūšiuodami, stengdamiesi nedidinti jų kiekio, ypač patenkančio į sąvartyną.  Į komunalinių atliekų konteinerius nesugrūsta žolė bus kompostuojama ir virs naudinga trąša.

 

Leiskime atliekoms virsti trąšomis

 

Prasidėjus rudeniui daugelyje vietų – skveruose, kiemuose, šalia gatvių „išdygsta" didžiulės sugrėbtų lapų krūvos. Juos surenka ir sunkvežimiais išveža komunalininkai. Jie išgabena lapus iš miesto plotų, iš daugiabučių namų kiemų, o gyvenantys individualiuose namuose su lapais priversti vargti patys: paliktų prie atliekų konteinerių jų niekas nenori išvežti, norint patiems išgabenti,  reikia ir gaišti laiką, ir papildomų išlaidų patirti, jei reiktų transportą samdyti.

 

Ar tokios tvarkos neplanuojama keisti ir rudenį organizuoti lapų išvežimą ir iš individualių namų?

 

Lapų, kaip ir bet kurių kitų atliekų, tvarkymas, yra kiekvieno jų turėtojų rūpestis. Atliekų tvarkymo taisyklės numato, kad kiekvieno žemės sklypo valdytojas yra atsakingas už atliekų surinkimą, išvežimą ir tvarkymą iš jam priskirto ar priklausančio žemės sklypo.

 

Galiojančių taisyklių bei nustatytos tvarkos keisti tikrai neplanuojama. Iš įmonių ir organizacijų žaliosios atliekos yra surenkamos, remiantis sudarytomis sutartimis. Iš daugiabučių namų teritorijų jas išgabena savivaldybių komunalinės tarnybos, gavusios bendrijų pranešimus. Tačiau tai neatleidžia daugiabučių namų gyventojų nuo prievolės ir atsakomybės tinkamai tvarkyti žaliąsias atliekas: nedėti jų į mišrioms atliekoms skirtus konteinerius, nekrauti prie jų nugenėtų medžių šakų, o viską gabenti į stambiųjų bei kitų atliekų surinkimo ar žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Tą patį privalu daryti ir individualių namų gyventojams. 

 

Ruduo – ypač svarbus žaliųjų atliekų tvarkymo metas. Todėl dar kartą primename, kad gyventojai ne tik lapus, bet ir visas žaliąsias atliekas, kurios susidaro tvarkant sodus, daržus, parkus, kapines privalo pristatyti į atliekų surinkimo aikšteles. Čia biologiškai suyrančios atliekos yra smulkinamos ir kompostuojamos, taip pagaminant vertingą trąšą, kuria jau pavasarį bus galima tręšti žemę.

 

Kompostuoti žaliąsias atliekas rekomenduojame visų didesnių individualių valdų savininkams: ir papildomo rūpesčio, gabenant lapus, žoles, pūvančius vaisius neturėsite, ir trąšos pasigaminsite.

 

Deja, dar labai dažnai žmonės tokias atliekas deda į komunalinių atliekų konteinerius. Tai – griežtai draudžiama ir labai neatsakinga. Už tokį elgesį gyventojams gresia baudos, o komunalinių atliekų konteineriai, prikrauti žaliųjų atliekų, nebebus išvežami. 

 

Kad senos padangos nekeltų naujų rūpesčių

 

Garaže turiu sukaupęs keliolika senų padangų – anksčiau vis maniau, kad jų gali prireikti. Šį rudenį pakeitus padangas, sukauptas „turtas" pasipildė dar vienu naudoti netinkamų padangų komplektu, o man tapo aišku, kad metas jas išgabenti iš garažo. Kai kas padangas naudoja namų aplinkai puošti, bet man tai neatrodo labai gražu ir bijau, kad gali būti kenksminga sveikatai.

 

 Ar į atliekų surinkimo aikštelę nuvežus daugiau nei vieną komplektą padangų nereiks už tai mokėti? Taip pat teko girdėti, kad senas padangas galima palikti jas keičiančiuose autoservisuose. Ar ši paslauga nemokama?

 

Alytaus regiono savivaldybėse įrengtose stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikštelėse naudotos automobilių padangos iš gyventojų surenkamos nemokamai. Jeigu atvešite ir daugiau nei vieną komplektą nereikalingų padangų, papildomai mokėti už tai nereikės.

 

Jeigu automobilio padangas keičiate autoservise, nereikalingas padangas galite palikti jame. Tokia veikla užsiimančios įmonės klientų automobilių padangas privalo priimti nemokamai. Kiekvienas automobilio vairuotojas turėtų žinoti, jog pirkdamas automobilio padangas, jis iškart sumoka ir už jų tvarkymą.

 

Autoservisuose paliktos padangos  atiduodamos utilizuoti, todėl už jų tvarkymą papildomai niekam nereikia mokėti. Į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles atgabentų padangų tvarkymas reikalauja papildomų sąnaudų.

 

Tikrai nevertėtų nebetinkamų naudoti padangų laikyti ir kaupti namuose. Padangos yra labai kaloringas ir gerai degantis naftos produktas. Savaime jos neužsidega, tačiau kilus gaisrui, padangas užgesinti labai sudėtinga, o joms degant į aplinką išsiskiria kenksmingos medžiagos. Natūraliai padangos suyra per kelis šimtus metų.

 

Todėl labai neatsakingai ir netgi pavojingai elgiasi tie, kas nereikalingomis padangomis atsikrato, išmesdami jas pamiškėse ar kitose neleistinose vietose. Smagu, kad pastaruoju metu taip besielgiančių pasitaiko vis mažiau ir padangų kalnai nedarko kraštovaizdžio. Vis rečiau nereikalingas padangas gyventojai palieka ir prie komunalinių atliekų konteinerių. Čia paliktos padangos nebus surenkamos ir išvežamos – gabenti į sąvartynus kartu su kitomis atliekomis jų negalima. 

 

Jeigu visi atsakingai elgsimės su senomis padangomis, jos niekam nesukels naujų rūpesčių.

 

Prie mažų parduotuvių – dideli šiukšlynai

 

Ar atliekas rūšiuoti privalo tik gyventojai, o įmonėms to daryti nereikia? Nuolat girdime pamokymus, kur kokias atliekas dėti: vienas į atskirus konteinerius, kitas išvežti į specialias aikšteles. Bet kodėl tokie reikalavimai keliami tik gyventojams, kodėl, pavyzdžiui, parduotuvių savininkai jokiu rūšiavimu nesirūpina?

 

Gyvename šalia nedidelės parduotuvės. Prie jos stovi vienintelis konteineris. Per jo kraštus dažnai virsta suplėšyti plastikiniai maišai, kartono dėžės, neretai krūvos tokių  daiktų šalia konteinerio stovi sukrautos. Kodėl leidžiama šitaip bjauroti aplinką?

 

Aplinkos bjauroti niekam neleidžiama. Tiesiog atsakomybės jausmo ir supratimo stokojantys žmonės leidžia sau elgtis kaip panorėję ir nesilaiko visiems privalomų reikalavimų, tarp jų ir prievolės rūšiuoti bei tvarkyti atliekas. 

 

Už tai yra atsakingi ne tik gyventojai, bet ir įmonės, įstaigos bei organizacijos – visi jie yra atliekų turėtojai, kurie privalo laiku atsiskaityti už atliekas, jas rūšiuoti, užtikrinti konteinerių stovėjimo vietų švarą ir tvarką, laikytis naudojimosi konteineriais instrukcijų ir dėti į komunalinių atliekų konteinerius tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai yra skirti. Visos šios atliekų turėtojų pareigos yra numatytos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse. 

 

Skaitytojo laiške iškelta labai opi problema. Iš tiesų daugelis parduotuvių, ypač nedidelių, įsikūrusių gyvenamųjų namų kvartaluose, nerūšiuoja atliekų ir nuolat pažeidinėja jų tvarkymo taisykles. Tuo ne kartą įsitikino  ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro specialistai, atliekantys reidus, kurių metu tikrinama, kaip tvarkomos atliekos regiono savivaldybėse.

 

Mišrioms atliekoms skirtuose konteineriuose prie tokių parduotuvių labai dažnai būna sukrautos antrinės žaliavos: plastikas, popierius, medinės dėžės. Jos privalo būti išrūšiuotos ir atiduotos perdirbimui. Rūšiavimo būdą kiekviena parduotuvė turi pasirinkti pati: įsigyti rūšiavimo įrenginius ar presuoti, pakuoti išrūšiuotas atliekas ir išgabenti jas į stambiųjų bei kitų atliekų surinkimo aikšteles.

 

Turime suprasti, kad kiekviena ne vietoje atsidūrusi atlieka blogina visų mūsų gyvenimą: teršia aplinką, didina į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį, brangina jų tvarkymą ir kelia rinkliavos dydį. Jei nenorime, kad tai tęstųsi, pradėkime visi rūšiuoti atliekas ir paskatinkime tai daryti kitus.  

 

 

Ar šiukšliavežiai turi užsukti į kiekvieną kiemą?

 

Gyvename maždaug už poros šimtų metrų nuo pagrindinio kelio. Iki šito kelio dukart per mėnesį turime nutempti atliekų konteinerį. Tai mums nėra labai paprasta, nes esame senyvo amžiaus. Savo konteinerio per dvi savaites dažniausiai nepripildome, tad tempti jį iki kelio tenka vieną kartą per mėnesį, bet ir tai mums nelengva, ypač esant blogam orui.

 

Prašėme atliekų surinkėjų atvažiuoti prie mūsų kiemo, tačiau jie atsisakė, atseit mūsų kelias prastas, sunkiai pravažiuojamas. Ar jie teisūs?  Jeigu jau atvežė mums į namus konteinerį atliekoms, tai gal turėtų atvažiuoti ir tų atliekų paimti? 

 

Atliekas iš Alytaus regiono gyventojų surenkantys automobiliai važiuoja bendrojo naudojimo keliais, kurie yra pravažiuojami, tinkamai tvarkomi ir prižiūrimi: šiltuoju metų laiku greideriuojami, žiemą nuvalomi.  Tokia sąlyga yra keliama, skelbiant atliekų surinkimo ir išvežimo konkursus.  Atliekų surinkėjai neprivalo važiuoti į individualius sklypus vedančiais ar tokio svorio automobiliams nepritaikytais keliais, kuriuos, išvežus atliekas, gal tekti remontuoti.

 

Reikalavimų, kad šiukšliavežiai atvažiuotų pas kiekvieną atliekų turėtoją į jo pageidaujamą vietą pastaruoju metu gerokai sumažėjo. Daugelis žmonių geranoriškai supranta, kad važiuoti siauru kaimo ar sodų bendrijos keliuku, kuriame nėra vietos nei prasilenkti su kitu automobiliu, nei apsisukti ir tektų išvažiuoti atbulomis, yra nesaugu tiek šiukšlių vežėjams, tiek patiems gyventojams. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai viršų ima ne argumentai, o principai. Tuomet neišvengiamai kyla konfliktai, pasipila skundai.

 

Reikalaujantieji žūtbūt atvažiuoti paimti konteinerį iš tos vietos, kur jiems patogu, turi suvokti, kad už tokius jų įgeidžius turi mokėti visi regiono gyventojai. Nes kiekvienas papildomas važiavimas reikalauja papildomų išlaidų, kurias solidariai padengia visi regiono gyventojai.

 

Žmonės, kuriems iki pagrindinio kelio yra toli ir sudėtinga atvežti atliekų konteinerį, gali naudotis bendro naudojimo konteineriais, pro kuriuos tikrai pravažiuoja, vykdami į parduotuvę, pas gydytoją ar kitais reikalais. Be to, visos regiono savivaldybės, įvertindamos konkrečias situacijas, gyventojams, kuriems yra sudėtinga naudotis atliekų tvarkymo sistema, taiko įvairias lengvatas.

 

Tačiau būtina pabrėžti, kad nuostata, jog „man iki atliekų konteinerio yra toli ir aš neturėčiau mokėti rinkliavos" nėra teisinga. Juk atliekų susidaro kiekviename namų ūkyje. Jos turi būti surenkamos, išvežamos ir tvarkomos. Visai tai kainuoja. Ir jeigu nemoka vienas atliekų turėtojas, jo dalį kompensuoti tenka visiems likusiems.  

 

Atliekų surinkimo aikštelės – ne sendaikčių turgus

 

„Tiesiai priešais mūsų buto langus esančioje atliekų konteinerių aikštelėje jau antrą savaitę stovi išmesta sena sofa ir virtuvės spintelė. Jas čia atnešė ir paliko į gretimą daugiabutį neseniai atsikrausčiusi šeima – pati mačiau. Per tą laiką šiukšlės iš konteinerių buvo išpiltos ir išvežtos jau du kartus, o baldai tebestovi nepajudinti.

 

Kur kreiptis, kam pranešti, kad tuos senus baldus iš po langų išgabentų, nes tikrai nemalonu kasdien matyti rakandų krūvą?"

 

Pirmiausia reikėtų kreiptis į baldus ne vietoje išmetusius gyventojus ir paprašyti jų savo daiktus išvežti į stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikšteles. Šių aikštelių adresai ir darbo laikas nurodyti interneto svetainėje www.aratc.lt.

 

Jose atliekos iš savivaldybės gyventojų priimamos nemokamai. Palikti senus baldus, buities techniką ar kitas stambias atliekas aikštelėse prie komunalinių atliekų konteinerių ar kitose tam neskirtose vietose yra draudžiama. Taip besielgiantys asmenys teršia aplinką ir už tai gali būti baudžiama administracine tvarka, skiriant nustatyto dydžio pinigines baudas. Jų dydis priklauso nuo to, koks plotas buvo užterštas ne vietoje paliktomis atliekomis.

 

Komunalinių atliekų surinkėjai, išvežantys atliekas iš konteinerių, stambiųjų atliekų nesurenka ir jų išgabenti neprivalo.

 

Sulaukus gyventojų skundų, tokias atliekas tenka surinkti atskirai. Dėl to reikia papildomai siųsti transportą ir žmones joms pakrauti bei iškrauti. Visa tai papildomai kainuoja, o patirtos išlaidos išdalinamos visiems gyventojams, įskaičiuojant jas į rinkliavą.

 

Kad to nebūtų, žmonės turėtų ne tik neteršti aplinkos ne vietoje paliekamomis atliekomis, bet ir pranešti apie tokius teršėjus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriui, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams ar Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui telefonu (8 315) 72 842.

 

Tik pačių gyventojų sąmoningumas, rūšiuojant atliekas ir jų pagalba aplinkosaugininkams nustatant  atliekų tvarkymo taisyklių pažeidėjus bei aplinkos teršėjus, gali užkirsti kelią rinkliavai už atliekų tvarkymą didinti. 

 

Kaip atskirti savų medžių lapus nuo svetimų?

 

Kas turėtų pasirūpinti miesto teritorijoje augančių medžių lapais, sukritusiais į privačius kiemus? Su tokia problema susiduriame kiekvieną rudenį, nes gyvename šalia medžiais apsodinto miesto skvero – su juo ribojasi mūsų kiemo tvora. Bet pradėję kristi medžių lapai jokių ribų nepaiso ir nugula mūsų kieme. Žinoma, juos sugrėbiame, tačiau to neužtenka. Lapų su kitomis atliekomis į konteinerius dėti negalima, juos reikia išvežti, o tvarkant ne tik savame kieme augančių, bet ir už tvoros esančių medžių lapus, jų susidaro tikrai nemažai.

 

Kodėl turime rūpintis ir tomis atliekomis, kurių tvarkyti mums nepriklauso? Gal atitinkamos savivaldybės tarnybos ar už atliekų išvežimą atsakingos įmonės rudenį galėtų surinkti lapus iš tokiose vietose gyvenančių žmonių – juk jie jau ir taip tvarko svetimas šiukšles – šiuo atveju lapus, tai nors išvežimu į aikšteles rūpintis jiems nereikėtų? Bent jau dalį tų lapų galėtų išgabenti tie, kam priklauso juos tvarkyti.

 

Tinkamai sutvarkyti visus nukritusius lapus ko gero yra daug paprasčiau nei bandyti atskirti, kurie jų augo ant savų, o kurie ant svetimų medžių.  Gražioje ir švarioje aplinkoje gyvensime tik tuomet, kai visi jausimės ne tik savo kiemo, bet ir savo miesto ar miestelio šeimininkais ir nesibodėsime sutvarkyti ne tik savo kiemą, bet ir už jo esančią teritoriją.  Tai turėtų tapti kiekvieno kultūringo žmogaus gyvenimo norma.


Pagal šiuo metu galiojančias Atliekų tvarkymo taisykles žaliosios atliekos, t.y. nugenėtos medžių bei krūmų šakos, žolė, lapai, drožlės – iš gyventojų nėra surenkamos ir jokios išimtys nenumatomos.  Visas šias atliekas gyventojai privalo pristatyti į stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo bei žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, kuriose atliekos priimamos nemokamai.

 

Esant galimybei, tokias atliekas geriausia kompostuoti savo privačiose valdose – tokiu būdu palengvinti tvarkymo rūpesčius ir pasigaminant vertingos trąšos. Iki šiol kompostuoti atliekas galėjo tik didesnes privačias teritorijas turintys kaimų gyventojai. Netrukus atliekas kompostuoti galės ir miestiečiai, kuriems bus išdalintos specialios kompostavimo dėžės.

 

Tačiau visos žaliosios atliekos, ypač rudenį ir pavasarį, kai jų susidaro labai daug, į šias dėžes netilps, tad ir toliau iš gyventojų bus priimamos specialiose aikštelėse.

 

Žaliąsias atliekas dėti į mišrių ar kitų atliekų konteinerius griežtai draudžiama. Už tai gyventojams gresia administracinės baudos, o konteineriai su žaliosiomis atliekomis nebus ištuštinami. Alytaus regiono atliekų tvarkymo specialistai rudenį rengs reidus, kurių metu tikrins, kaip gyventojai laikosi atliekų tvarkymo taisyklių.  

 

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą

 

 Taikomos lengvatos:

1. Mažas pajamas turintiems asmenims lengvata skiriama vadovaujantis LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu Alytaus miesto savivaldybėje registruoto būsto valdytojui ar naudotojui, deklaruojančiam gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje, jeigu bendrai gyvenančių ar vieno gyvenančio asmens vidutinės mėnesio pajamos neviršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžio (408 Eur).

Lengvatos dydis yra lygus per mėnesį patirtų išlaidų už komunalinių atliekų surinkimą bei atliekų tvarkymą ir bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens 1 % mėnesio pajamų skirtumui.

Dėl lengvatos suteikimo reikia kreiptis į Alytaus miesto  savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (Naujoji g. 48, Alytuje, būtina išankstinė registracija tel. 8 315 56 660, mob. 8 687 30 934), užpildyti nustatytos formos prašymą.

2. Fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio nuosavybės teise valdomas ir vietine rinkliava apmokestinamas nekilnojamojo turto objektas yra fiziškai sunaikintas, sudegęs ar netinkamas naudoti / gyventi (nėra dalies stogo dangos, ji sulūžusi, stogo konstrukcijos supuvę ir sulūžę, nėra dalies langų, nėra namo lauko durų, įgriuvusi perdanga tarp rūsio ir pirmojo aukšto, tarp pirmojo aukšto ir mansardos, nugriuvusi dalis lauko sienų, suirę pamatai, sugriuvę krosnis ir kaminas, negalimi namo šildymo būdai, nėra elektros, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų), taikoma vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata – 100 proc. atleidimas nuo pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dalies.                Asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta minėta lengvata, UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui (Vilniaus g. 31, Alytuje, tel. 8 315 72 842) turi pateikti nustatytos formos prašymą-sąžiningumo deklaraciją.

3. Fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio nuosavybės teise valdomas ir vietine rinkliava apmokestinamas nekilnojamojo turto objektas yra nebaigtos statybos, yra atliekama jo rekonstrukcija ar kapitalinis remontas, juo nėra disponuojama ir jis nėra naudojamas pagal paskirtį, taikoma

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata – 100 proc. atleidimas nuo pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dalies.

Asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta pirmiau minėta lengvata, UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui (Vilniaus g. 31, Alytuje, tel. 8 315 72 842) turi pateikti nustatytos formos prašymą-sąžiningumo deklaraciją.

Vietinės rinkliavos perskaičiavimas ir deklaravimas

Pastoviąją rinkliavos dalį mokės visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Kintamosios dalies įmokos turės teisę nemokėti tie, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų savininkai deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (nuo 3 iki 12 mėn.) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, jo naudojimosi teisės nebus perleidžiamos tretiesiems asmenims ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos.

Asmenys, norintys, kad jiems deklaruotu laikotarpiu nebūtų skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui (Vilniaus g. 31, Alytuje, tel. 8 315 72 842) arba Alytaus miesto savivaldybės administracijai turi pateikti nustatytos formos prašymą - sąžiningumo deklaraciją.

Individualaus gyvenamojo namo (kuriam yra priskirtas individualaus rūšiuojamojo surinkimo konteineris) savininkas arba jo įgaliotas asmuo, deklaruojantis, kad nesinaudos nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto deklaruojamu laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos, privalo šiuo laikotarpiu komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius laikyti individualaus namo sklype, t. y. jų neišstumti už sklypo ribų, kadangi deklaruotu laikotarpiu.

Individualių namų atliekų turėtojai yra aptarnaujami 0,24 m3 ir 0,12 m3  talpos konteineriais, kurių dydį gali laisvai pasirinkti pagal poreikį. Komunalinių atliekų turėtojas vieną kartą per metus gali kreiptis į paslaugos teikėją (UAB „Ekonovus) savo lėšomis pakeisti konteinerį į didesnės ar mažesnės talpos mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį.

Rinkliavos mokėtojai turi teisę gauti papildomą rinkliava neapmokestinamą atliekų surinkimo konteinerį, kai gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objekte – individualiame name slaugomas ligonis arba auginami mažamečiai vaikai iki 3 metų.

Pavojingas statybines atliekas, turinančias asbesto – į sąvartyną

 

Statybinės atliekos su asbestu (šiferis ir kitos statybinės atliekos) yra pavojingos. Jas būtina atiduoti atliekų tvarkytojams. Statybines atliekas su asbestu priima Alytaus regioninis nepavojingų atliekų sąvartynas Alytaus rajone, Takniškių kaime. Gyventojams, atvežusiems į sąvartyną šiferį ar kitas statybines medžiagas, turinčias asbesto, 1 tonos kaina – 50,85 Lt be PVM, įmonėms – 101,70 Lt be PVM. Atliekų priėmimo į sąvartyną kainas įsakumu nustato Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius.

 

UAB Dzūkijos vandenys

 

Alytaus turizmo informacijos centras

 

 

 

UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras

 

 

 

 

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras