2011 m. stebėsenos rezultatai

Alytaus miesto želdynų ir želdinių būklės 2011 metais stebėsenos rezultatai

Trečius metus iš eilės Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo darbuotojai vykdė Alytaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėseną. Kaip ir ankstesniais metais stabėjome sumedėjusių augalų būklę skirtingas funkcijas atliekančiuose želdynuose – rekreaciniuose (skveruose ir parkuose) ir apsauginiuose (gatvių želdiniuose).

Šių metų augalų būklei mieste didžiausią įtaką darė klimato sąlygos, o jos buvo ne visai įprastos: vidutinė vasaros mėnesių temperatūra buvo 1–2° aukštesnė negu daugiametė vidutinė ir kritulių šią vasarą iškrito gerokai daugiau. Alytaus dirvožemiai lengvi, smėlėti, todėl augalai dažniausiai nukenčia nuo drėgmės trūkumo. Tada, nesulaukę rudens, ima gelsti medžių lapai, prieš laiką dalis jų nubyra. Ypač sausrai jautrios mažalapės liepos, kurių gausu visų Lietuvos miestų želdiniuose, taip pat įvairaus amžiaus šios rūšies liepos auga ir Alytuje. Šiais metais mažalapės liepos išliko su žaliais lapais iki pat rudens. Kitų rūšių medžiai taip pat gerai augo ir lapų spalvą keitė tik rudenį. Tikriausiai ši vasara buvo palanki ir augalų derlingumui. Neįprastai daug vaisių buvo ant daugumos rūšių medžių ir krūmų.

Tokios sąlygos, kai oras drėgnas ir šiltas, palankios ne tik augalams, bet ir jų ligų sukėlėjams. Ypač tokios sąlygos palankios lengvai pastebimoms lapų ligoms – dėmėtligėms. Jų sukėlėjai –mikroskopiniai grybai. Pastaruosius dvejus metus Alytuje buvo gausu kelių rūšių dėmėtligių: 2010 m. platanalapiai ir paprastieji klevai ir jų veislių medžiai buvo neįprastai gausiai išmarginti juoduliais (vadinamoji grybinė lapų liga). Mažalapės ir dalis didžialapių liepų abi vasaras buvo pažeistos dėmėtliges sukeliančių grybų, tik pirmais metais vyravo liepų lapų rudmargė, o šiemet – dėmių sukėlėjas buvo kitas grybas – šešėlinė diskulė. Nors šios ligos pastebimos ir kenkia augalo dekoratyvumui, bet pačiam augalaui didelės žalos nepadaro.

Neįprastai karštomis ir drėgnomis vasaromis padaugėja ir kenkėjų. Mažalapės ir didžialapės liepos, ypač augančios prie gatvių, buvo apniktos net kelių rūšių erkių, kurios išsiurbia augalo sultis iš lapo audinių. Dėl to pažeisti lapalakščio plotai paruduoja. Kitos erkės ant liepų ir klevų (dažniausiai platanalapių) padaro įvairios formos išaugas ar padengia lapus į veltinį panašiu apnašu. Kaip ir visoje Lietuvoje pastaruosius dvejus metus vis labiau pastebimi darosi dar vieno liepų kenkėjo liepinio gleivėtojo pjūklelio pažeidimai. Jei 2010 metais Alytuje jo židinių pasitaikė retai, tai 2011 m. kenkėjų buvo daug gausiau. Pjūklelio lervos (iki 1 cm ilgio, žalsvos, gleivėtos) išgraužia lapo audinius, palikdamos tik lapo gyslas. Medžiai, ant kurių gausu pjūklelių, iš tolo išsiskiria parudavusia lajos dalimi.

Kaip ir visoje Lietuvoje, Alytuje kaštonams kenkia keršoji kaštoninė kandelė. Visais mūsų stebėjimo metais šiek tiek mažiau kandelių pažeisti medžiai buvo Jotvingių gatvėje – ten, kur iš pomedžių nuolat pašalinami nukritę lapai. Tokiomis sąlygomis daug lapų, kuriuose yra žiemoti pasiruošusios drugelio lėliukės, sunaikinami. Parkuose ar kituose želdiniuose, kuriuose dauguma nukritusių lapų lieka, peržiemoja ir kandies lėliukės. Miestų gyventojai susirūpinę kaštonų likimu, dažnai klausia, ar galima kaip nors naikinti kaštonines kandeles, gal reikia imtis kokių priemonių gelbėti kaštonus. Užsienio šalyse buvo bandomos įvairios priemonės, turinčios atbaidyti ar naikinti kandis. Efektyvių priemonių iki šiol nesurasta, o tose šalyse, kuriose kandis kaštonams kenkia daugiau kaip dešimt metų, jų pradėjo mažėti. Matyt, gamtoje visada po kurio laiko nusistovi pusiausvyra: jei yra kenkėjai, tai po kurio laiko atsiranda įvairūs organizmai, ribojantys jų gausumą (tai ligų sukėlėjai, parazitai, paukščiai, lesantys drugelius ir jų lervas). Medžiams kandys padaro nedaug žalos, bet smarkiai nukenčia jų dekoratyvumas (nuo vasaros vidurio kaštonų pažeisti lapai ruduoja, krinta). Todėl bent kurį laiką tikriausiai reikėtų nesodinti naujų kaštonų miesto želdiniuose.

Didelė problema visų miestų želdiniuose – žaizdos medžių kamienuose, padaromos netinkamai atliekant želdinių priežiūros darbus: pjaunant veją žoliapjovėmis ar trimeriais sužalojami kamienai. Ypač tokios žaizdos kenkia jauniems, neseniai pasodintiems medeliams.

Ne visi šiais metais mieste naujai pasodinti jauni medeliai yra geros būklės. Naujojoje gatvėje pasodinti raudonieji ąžuolai gal būt geriau atrodys ateinančiais metais.

 

Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno botanikos sodo mokslo darbuotojos dr. Antanina Stankevičienė ir dr. Vilija Snieškienė