2010 m. stebėsenos rezultatai

 Alytaus miesto želdynų ir želdinių būklės stebėsenos 2010 metais ataskaita

 

Alytaus parkų pritaikymas gyventojų poreikiams

2009-2010 m. buvo įvertintas Alytaus parkų pritaikymas gyventojų poreikiams. Parkai buvo vertinti trimis balais (3 balai – pritaikytas, 2 balai – dalinai pritaikytas ir 1 balas – nepritaikytas). Želdynas pritaikytas miesto gyventojų poreikiams, kai jame yra pagrindiniai tą želdynų tipą sudarantys elementai. Parke – infrastruktūros komponentai, skirti aktyviam ir ramiam poilsiui, edukacijai ir švietimui – augalai: medynai, gėlynai, gazonai ar/ir pievos; vandens telkiniai; meno kūriniai; įrenginiai: sodo baldai, takai, mašinų stovėjimo aikštelės, sporto aikštelės, žaidimo aikštelės vaikams, renginiams skirtos vietos; paslaugų sistema; informacija: parko planai, informacija apie gamtos, istorijos ar kultūros objektus.


Želdynai Alytuje užima 1268,2 ha , t.y. apie 35 % miesto teritorijos ir yra išsidėstę gana tolygiai po visą miesto teritoriją. Tai didelis privalumas miesto gyventojms, galintiems iš bet kurios vietos per trumpą laiką patekti į želdinius.


Geriausiai atitinkantys gyventojų poreikius yra trys parkai: Miesto sodas, Kurorto parkas ir Jaunimo sodas. Visi šie parkai turi savitą istoriją ir daug kuo skiriasi vienas nuo kito.


Miesto sodas – nedidelis (5,54 ha) ir seniausias Alytuje, miesto centrinėje dalyje esantis parkas, pradėtas kurti 1930 m. natūraliame pušyne. Geometrinio planavimo parkas su viduryje esančia 50 metrų skersmens aikšte. Šiuo metu parkas puikios būklės: sutvarkyti takeliai, įrengtos aikštelės (dvi poilsio, viena skirta įvairiems renginiams), apšvietimas, vėl veikia fontanas, atnaujintas rožynas. Šiuo metu parke auga 55 vietinių bei introdukuotų medžių bei krūmų rūšių. Parke auga į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti augalai: europinis kukmedis (Taxus baccata) - Lietuvoje natūraliose augavietėse išnykusi rūšis ir bekotis ąžuolas (Querqus petraea). 1999 m. Alytaus Miesto sodas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registro urbanizuotų vietovių sąrašą.


Su Miesto sodu susisiekia kitas panašiu laiku (1931 m.) ir taip pat natūralaime pušyne įkurtas Kurorto parkas. Šis parkas didelis (97,1 ha), su keliomis skirtingos paskirties dalimis. Miesto centre esanti parko dalis skirta svarbiems Lietuvos istorijai įvykiams – yra kryžius, skirtas 1991 m sausio 13 d. aukoms, skulptūra Laisvės angelas, auga žymių žmonių sodinti ąžuolai. Kita parko dalis skirta vaikams – yra šiuolaikiškai įrengta žaidimų aikštelė ir medinių skulptūrų takas, sukurtas pagal rašytojo A. Matučio pasaką "Drevinukas". Prie Nemuno senvagėje susiformavusio Dailidės ežerėlio įrengtas paplūdimys. Ežere įruošti du fontanai.


Abu senieji miesto parkai pritaikyti lankytojams, juose susirasti sau tinkamos veiklos gali įvairaus amžiaus žmonės. Vaikams žaidimų aikštelės. Jaunimo aktyviam poilsiui pritaikytas paplūdimys prie ežero, ilgi pasivaikščiojimo takai pušyne. Ramiam poilsiui įruošti suolai prie gėlynų, įdomių medžių ir krūmų, grįsti takeliai.


Kiti Alytaus parkai įkurti vėliau. Nauji parkai suprojektuoti ir pradėti sodinti pastačius naujus gyvenamuosius rajonus. Jie skirti gretimų rajonų gyventojų poilsiui ir aplinkai pagerinti.


Vienas iš jų, esantis netoli miesto centro – Jaunimo sodas, įkurtas 1982. Dalį iš 36,6 ha užimamo ploto sudaro natūraliai augančios pušų grupės, o kita teritorija tinkamai apželdinta, nepakeitus įdomaus natūralaus reljefo. Parke auga gražiai sukomponuotos introdukuotų medžių ir krūmų grupės, derančios prie modernių metalo plastikos skulptūrų. Parkas pritaikytas įvairiam poilsiui: ramiam (suoliukai, šachmatų aikštelė), vaikų žaidimams skirtos aikštelės, sporto aikštelės, pažymėti dviračių takai.


Senųjų parkų, ir Jaunimo sodo pagrindiniai želdiniai – natūralūs pušynai. Tai geras vietinių augalų panaudojimo pavyzdys, kai ir miesto kraštovaizdžiui suteikiami tradiciniai, saviti tam kraštui bruožai.


Kiti keturi miesto parkai išsidėstę miesto pakraščiuose ir lankytojams nepritaikyti. Kol kas dauguma iš jų gali būti įdomūs kaip natūralios augalijos, įdomaus reljefo pavyzdžiai. Likiškių parkas pradėtas kurti 1994 m. gražioje, kalvotoje, 55,25 ha vietovėje. Parko teritorijoje yra didžiausio absoliutinio aukščio Alytuje kalva. Šis parkas dar tebekuriamas: pasodinti pagrindiniai parko želdinių masyvai, kurių pagrindą sudaro vietinių rūšių medžiai, bet yra ir svetimžemių augalų.


Netoli Likiškių parko esanti kalva – Žuvėdrų kalvos parkas (7 ha).


Gulbynės parkas (21,2 ha) iš šiaurės pusės atskiria miesto gyvenamuosius kvartalus nuo pramonės rajonų. Jame yra 6,7 ha tvenkinys, kuriam 1990 m. suteiktas vietinės reikšmės ornitologinio draustinio statusas. Gulbynės parko tvenkinyje peri gulbės, didžiosios antys, laukiai, mažieji kragai, įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą; rudagalviai kirai, ausuotieji kragai, dryžagalvės kryklės. Parke gausu introdukuotų rūšių medžių. Kol kas parkas mažai lankomas, nes nešienaujamas, jame nėra net pačių paprasčiausių įrenginių (takų). Su Gulbynės parku susisiekia nedidelis, 10 ha ploto Putinų parkas. Parkas kol kas lankymui nepritaikytas, tačiau čia dažnai organizuojamos miestiečių medelių sodinimo akcijos.


Visi miesto pakraščiuose esantys parkai vertingi kaip žalieji plotai mieste, bet kol kas jie beveik visai nepritaikyti lankymui.


Mieste daug jaunimo, todėl reikėtų želdynus tvarkyti taip, kad juose būtų ir edukacijai, švietimui skirtų elementų. Tik mokantis tiesiogiai gamtoje lengviausiai suprantama gamtos ir organizmų tarpusavio sąveika, aplinkoje vykstantys procesai, patiriama daug teigiamų emocijų, žmogaus ir gamtos darnos būtinybė, aplinkos apsaugos reikšmingumas. Geriausiai sutvarkytuose Alytaus parkuose yra išskirtos aktyvios veiklos, ramybės zonos, sudarytos sąlygos saugiai ir turiningai praleisti laisvalaikį. Jei dar būtų įrengtos įvairios gamtos pažinimo ekspozicijos, etiketės prie įdomesnių augalų lankytojai galėtų savarankiškai stebėti ir tirti aplinką, derinti poilsio ir pažinimo interesus.

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo mokslo darbuotojai:
dr. V. Snieškienė, dr. K. Žeimavičius, dr. A. Stankevičienė