2009 m. stebėsenos rezultatai

 Alytaus miesto želdynų ir želdinių būklės stebėsenos 2009 metais rezultatai

 

Naujai įveisti želdiniai Alytaus gatvėse


Kaip ir kiekvienas gyvas organizmas, medis serga, gali būti sužalojamas, sensta ir miršta. Prie pat gatvės augantys medžiai veikiami daugybės neigiamų veiksnių: automobiliai sužeidžia kamienus, žiemą barstomos druskos, pomedžiai sutrypiami arba padengti orui ir vandeniui nelaidžiomis dangomis, medžiai pasodinti į neparuoštą, skurdžią dirvą. Visa tai sutrumpina augalo amžių. Parkuose tos pačios rūšies medžiai išgyvena ilgiau. O gatvėse, jei medis dar ir nežuvęs, bet ligotas, sužalotas, turi daug sausų šakų – jį reikia išpjauti, nes toks medis tampa pavojingu, nes esant stipriam vėjui gali lūžti ir sužeisti žmones, apgadinti pastatus ar mašinas; ligų ar kenkėjų apniktas medis – židinys toliau plisti užkratui.
Išpjovus senus medžius, juos reikia keisti naujais. Kai buvo sodinami medžiai, kuriems šiuo metu 60-80 metų, mūsų miestuose sąlygos gerokai skyrėsi nuo dabartinių: nebuvo tokio intensyvaus eismo, oras ir dirva buvo mažai užteršti, miestuose mažiau žmonių. Dėl visų šių priežasčių reikia labai apgalvoti ir pasiruošti naujų želdynų įveisimui ar senų atkūrimui. Svarbu parinkti tinkamas augalų rūšis. Ne visada tinka mūsų vietinių rūšių medžiai. Sodinimas į miestą yra savotiška augalo introdukcija, nes natūralių augaviečių sąlygos gerokai skiriasi nuo miesto ir, ypatingai miesto gatvių, sąlygų. Mieste keliais laipsniais šilčiau negu užmiestyje; prie pat gatvių augantys medžiai dažniau kenčia nuo sausros. Su panašiomis problemomis susiduriama ir užsienyje. Kitose šalyse jau yra išvesta medžių veislių arba atrinktos formos, kurios gerai tinka miestams.
Alytuje prieš kelis metus pradėta kai kuriose gatvėse keisti senus medžius naujais, kai kur įveisiami visai nauji želdynai. 2009 m. įvertinus šių naujai pasodintų medžių būklę, galima teigti, kad šie darbai Alytuje atliekami tinkamai. Naujai sodinami medžiai buvo tinkamo amžiaus ir dydžio (pasodinus per mažus medelius, jie greičiau sužalojami). Visose vietose, kur buvo sodinti medžiai, jie buvo gana teisingai pasodinti: dauguma medžių tokiame gylyje, koks reikalingas. Jauni medžiai pririšti prie kuolų, kol prigis ir įsitvirtins naujoje vietoje. Visose vietose medžiai pasodinti taip, kad pomedžiuose būtų bent 1m2 netrypiamos žemės.
Alytuje naujais skirtingų rūšių medžiais apsodintos kelios gatvės arba jų atkarpos. Miesto centre, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje pasodintos mažalapės liepos, kurios neatsparios sausrai (greit gelsta ir krinta lapai), todėl čia įrengta drėkinimo sistema. Šių medžių būklė gera. Taip pat neblogos sąlygos tos pačios rūšies medžiams augti yra A. Juozapavičiaus gatvėje – čia liepos pasodintos vidurinėje gatvės dalyje, pievoje. Margio ir Sudvajų gatvių atkarpose pasodinti  paprastojo kaštono ?Baumanni' veislės medeliai. Margio gatvėje kaštonai ypatingai mylimi tos gatvės gyventojų: beveik po visais medžiais įrengti maži gėlynėliai. Kadangi pomedžiuose žemė purenama, kamienai nepažeisti žoliapjovių, šių medžių fiziologinė būklė nebloga, bet, kaip ir visi šios rūšies kaštonai visoje Lietuvoje, šie medžiai pažeisti kenkėjo – kaštoninės keršosios kandelės. Kol kas tikriausiai reikėtų daugiau paprastųjų kaštonų nesodinti ir palaukti, kol atsiras natūralių kandelės priešų.
Rūtų gatvėje pasodintų  Tiuringinių šermukšnių, kuriems sąlygos geros, būklė gera.
A. Juozapavičiau gatvės dalyje prie tilto pasodinta paprastųjų bukų, kurių dalis neprigiję, yra skurstančių. Gal būt, šioje vietoje medeliai po pasodinimo nebuvo prižiūrimi (laistomi), bet kol kas daugumos jų būklė prasta.
Toliau prireikus įveisti naujus gatvių želdinius, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokie medžiai iki šiol augo Alytuje, kokia jų būklė. Kaip ir visuose Lietuvos miestuose, čia daugiausia iki šiol auga mažalapių liepų, bet jos jautrios sausrai ir negerai, kai sausesnių vasarų viduryje medžiai numeta daug lapų. Šios rūšies medžius reikėtų sodinti tik ten, kur galima įrengti drėkinimą arba jie turi būti laistomi. Miestų gatvių želdiniams tinkamesnės  ir kitos liepų rūšys: europinė, sidabrinė. Alytuje keliose gatvėse iki šiol neblogai auga pensylvaniniai  uosiai, todėl šios rūšies medžiais galima būtų apsodinti ir daugiau gatvių. Prie gatvių tarp važiuojamosios dalies ir šaligatvio paprastai yra neplatus tarpas, todėl būtų labai gerai surasti medžius, kurių lajos būtų neplačios, lėtai augtų ir neišaugtų labai dideli (kad nereikėtų genėti). Kol kas Lietuvoje nėra didelės patirties sodinant įvairesnių rūšių ar formų (veislių) medžius. Reikėtų bandyti neilgose gatvėse ar gatvių atkarpose pasodinti po keliasdešimt medžių ir stebėti, kaip jie jausis specifinėse sąlygose. Galima būtų pabandyti sodinti kitų  rūšių šermukšnius ( švedinį, hibridinį, miltingąjį), gudobeles ir jų pilnavidures  veisles, skiautėtalapes  obelis. Kai kurias siauras gatveles galima būtų apsodinti atspariais, daug priežiūros nereikalaujančiais krūmais (pūsleniais, ligustrais, meškyte.).

Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno botanikos sodo mokslo darbuotojai dr. Vilija Snieškienė, dr. Antanina Stankevičienė, dr.Kęstutis Žeimavičius.