2007 m. stebėsena

Alytuje savivaldybės požeminio vandens monitoringas pradėtas vykdyti 1998 m. pabaigoje ir visą šį laiką buvo nenutrūkstamai tęsiamas. Nuo pat pradžių jis atliekamas pagal Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamente suderintas ir Lietuvos geologijos tarnyboje patvirtintas programas.  Pirmoji iš jų apėmė 1999-2000 m., antroji – 2001-2003 m., trečioji – 2004-2007 m. laikotarpius. Pastaroji programa LGT patvirtinta 2004 m. kovo 23 d. Kaip ir ankstesnės, ji skirta tik savivaldybės monitoringui, nes ūkio subjektų monitoringas vykdomas pagal atskiras patvirtintas programas. Per visą minėtą laikotarpį Alytaus m. savivaldybės požeminio vandens monitoringą atliko UAB "Vilniaus hidrogeologija".

Kai kurie monitoringo tinklo taškai tapo netinkami stebėjimams, tad šiek tiek keitėsi pati tinklo struktūra (vietoj likviduotų ar sugadintų laikinai parinkti netoliese esantys šachtiniai šuliniai ar gręžiniai). Be to, savivaldybės pageidavimu buvo tiriamas ir vienas kitas "karštasis" taškas – šulinys, kuriame vandens kokybė gyventojams kėlė įtarimą.
Ši hidrogeologinė ataskaita yra baigiamoji, ja remiantis ruošiama nauja savivaldybės požeminio vandens monitoringo programa, todėl joje atlikta viso 2004-2007 m. laikotarpio monitoringo duomenų analizė, atsižvelgiant ir į stambiausių miesto ūkio subjektų atliekamo požeminio vandens monitoringo rezultatus, duomenų įvertinimas bei tam tikros prognozės matematiniuose-hidrogeologiniuose modeliuose.

 

POŽEMINIO VANDENS MONITORINGO REZULTATAI
Trumpa hidrogeologinių sąlygų charakteristika

Alytaus apylinkių hidrogeologinės sąlygos neblogai žinomos iš įvairių ankstesnių tyrimų, atliktų žvalgant požeminio vandens išteklius, gręžiant pavienius eksploatacinius gręžinius bei atliekant įvairius specialius hidrogeologinius tyrimus.
Mieste yra du pagrindiniai geriamojo vandens šaltiniai: gruntinis vanduo, kurį gyventojai semia iš nuosavų šachtinių šulinių ir tarpsluoksninis vanduo, siurbiamas iš gręžinių centralizuotose vandenvietėse, o taip pat iš pavienių individualiųjų gręžinių, kuriuos turi kai kurios miesto įmonės ar privatūs asmenys.
Gruntinis vandeningasis horizontas iš viršaus yra atviras, t.y. jo nedengia vandensparos, jame susikaupęs vanduo neturi spūdžio, jis maitinamas infiltruojantis atmosferiniams krituliams. Šio vandens slūgsojimo sąlygų dėsningumus ir dinamiką Alytuje lemia specifinės geomorfologinės ir geologinės sąlygos. Miesto aukštumos, kuriose pastatytas šiaurinis pramonės rajonas bei visi naujieji gyvenamieji rajonai – Putinų, Dainavos, Vidzgirio, Likiškėlių, Likiškių, Domantonių – apklotos dugninės morenos sluoksniu (priemoliais) bei limnoglacialinėmis nuosėdomis – aleuritais, priesmėliais, juostuotais moliais. Kita miesto dalis yra Nemuno slėnyje, kuriame išsiskiria smėlingos terasos – salpinė ir 4 viršsalpinės.
Alytaus rajone ir mieste gėlas požeminis vanduo paplitęs šiuose trijuose svarbiausiuose tarpsluoksniniuose vandeninguosiuose horizontuose (kompleksuose): kvartero (Q); viršutinės kreidos (K2); apatinės kreidos (K1). Žemiau slūgso triaso molių regioninė vandenspara, skirianti gėlą nuo mineralizuoto požeminio vandens.
Kvartero vandeningasis kompleksas sudarytas iš įvairaus amžiaus ir litologinės sudėties (smėlis, žvyras) vandeningųjų sluoksnių, kurie atskirti vandensparų (molis, moreninis priemolis, priesmėlis, aleuritas). Šiame iš esmės vieningame komplekse, be jau minėto gruntinio, galima išskirti keletą tarpsluoksninių (tarpmoreninių) spūdinių vandeningųjų horizontų, iš kurių svarbiausias – Žemaitijos-Dainavos horizontas, suklostytas iš įvairaus rupumo smėlio su žvirgždo, gargždo tarpsluoksniais bei lęšiais. Jo storis siekia 5-25 m. Mieste dar paplitęs Varduvos-Žemaitijos horizontas yra pusiau spūdinis ir užima lyg ir tarpinę padėtį tarp gruntinio ir Žemaitijos-Dainavos horizontų. Kreidos vandeningieji sluoksniai paplitę visame mieste ir toli už jo ribų. Svarbesnįjį iš jų viršutinės kreidos sluoksnį sudaro didžiulė (apie 100 m) kreidos ir kreidos mergelio nuogulų storymė. Požeminis vanduo glūdi kreidos mikroporose, kavernose bei plyšiuose. Visus šiuos vandeninguosius sluoksnius ir juos skiriančias vandensparas galime matyti geologiniame-hidrogeologiniame pjūvyje, kertančiame senąją miesto dalį.
Alytaus miestas požeminiu geriamuoju vandeniu nuo seno aprūpinamas iš trijų centralizuotų vandenviečių – Vidzgirio, Radžiūnų ir Strielčių. Hidrogeologų išžvalgytas ir Valstybinėje naudingųjų iškasenų išteklių komisijoje (VIK) patvirtintas eksploatacinių požeminio vandens išteklių kiekis šiose vandenvietėse siekia net 66,3 tūkst. m3 per parą (m3/d). Vidzgiryje ir Strielčiuose išžvalgyti tik Žemaitijos-Dainavos horizonto ištekliai (atitinkamai, 13,7 ir 27,0 tūkst. m3/d), o Radžiūnuose – visų trijų pagrindinių horizontų ištekliai: Žemaitijos-Dainavos (3,4 tūkst. m3/d), viršutinės kreidos (18,2 tūkst. m3/d) ir apatinės kreidos (4,0 tūkst. m3/d).
Šiuo metu požeminis vanduo miestui tiekiamas tik iš dviejų vandenviečių, nes nuo 2001 m. pradžios Vidzgirio vandenvietės eksploatacija laikinai sustabdyta. UAB "Dzūkijos vandenys" duomenimis, 2006 metais iš Radžiūnų vandenvietės buvo vidutiniškai išsiurbiama 2904 m3/d, o iš Strielčių vandenvietės – 6664 m3/d vandens, suminis abiejų vandenviečių debitas – 9568 m3/d.
 

Požeminio vandens lygių, temperatūros ir naftos plėvelės storio
kitimas

Hidrodinaminius tyrimus sudaro vandens lygio ir naftos plėvelės virš gruntinio vandens paviršiaus storio stebėjimai. Pagal programą šių stebėjimų dažnumas yra 4 kartai per metus. Tad ir 2007 metais matavimai atlikti 4 kartus – kovo, gegužės, liepos ir spalio mėn.
Iš ankstesnių tyrimų žinome, kad Alytuje gruntinis vanduo slūgso įvairiuose gyliuose – nuo 0,5 iki 17 m. Sekliausiai jis glūdi priemolingose aukštumose (iki 3-5 m, rečiau – iki 8 m gylyje), kuriose gruntinis vanduo susikaupęs menko storio (iki 2–3 m) smėlio, priesmėlio linzėse ar tiesiog priemolio plyšiuose, kur vandens apykaita yra labai silpna, o srauto tėkmės greičiai maži, o taip pat žemutinėse smėlingose  Nemuno terasose. IV terasos smėliuose gruntinis vanduo sutinkamas net 7,5-12 m gylyje. Sezoniniai gruntinio vandens lygio svyravimai gana skirtingi. Veikiamas Nemuno lygio pokyčių, jis labiausiai svyruoja žemosiose terasose (svyravimų amplitudė – iki 3 m), tuo tarpu aukštesnėse terasose ir aukštumose ši amplitudė neviršija 0,4-1 m.  
Esamuose savivaldybės monitoringo tinklo taškuose (šuliniuose, gręžiniuose), kurie charakterizuoja daugelį miesto geomorfologinių rajonų, 2004-2007 m. laikotarpiu gruntinis vanduo slūgsojo nuo 0,38-0,74 m (šulinys sc185) iki 16,13-16,83 m (šulinys s25) gylyje. Gruntinio vandens lygio abs. aukščių intervalas gana platus – nuo 71,8-72,9 (sc134) iki 156,3-156,6 m NN (sc185). Metinė gruntinio vandens lygio svyravimų amplitudė paprastai siekia apie 0,3-0,8 m.
Nagrinėjamu laikotarpiu tarpmoreninio Varduvos-Žemaitijos vandeningojo sluoksnio vandens lygis gręžinyje 28s slūgsojo 16,15-17,50 m gylyje (73,3-74,7 m NN), o Žemaitijos-Dainavos sluoksnio (gręž. 23s, 25s) – 29,3-31,7 m gylyje (apie 63,9-66,2 m NN).
Kaip jau minėjome, 2001 m. pradžioje buvo laikinai sustabdyta Vidzgirio vandenvietės eksploatacija (vandenvietė nedirba iki šiol). Remiantis UAB "Dzūkijos vandenys" atliekamo monitoringo duomenimis, pratęsėme vandenvietės režiminių stebėjimų grafikus (3.2 pav.).

Pastebėta, kad eksploatacijos nutraukimas nepadarė žymaus poveikio Žemaitijos-Dainavos horizonto vandens lygiui, kuris čia stebimas centrinėje vandenvietės dalyje, gręž. 1729(5žs). Ankstesniais tyrimais ir modeliavimu nustatyta, kad Vidzgirio vandenvietės eksploatacijos poveikis aplinkinėse teritorijose nedidelis. Vandens lygio pažemėjimas Žemaitijos-Dainavos sluoksnyje už vandenvietės ribų praktiškai neviršija 1 m, o mieste siekia tik keletą dešimčių cm. Tokie šio tarpsluoksninio požeminio vandens lygio pokyčiai praktiškai neturi įtakos gruntinio vandens lygio svyravimams.
Gruntinio ir tarpsluoksninio vandens lygių kitimo mieste tendencijų išryškinimui pratęsėme anksčiau sudarytus jų svyravimų kai kuriuose charakteringuose taškuose grafikus (3.3 pav.).

Tam panaudoti ir UAB "Dzūkijos vandenys" stebėjimų gręžiniuose 26s, 27s duomenys. Jau anksčiau buvo pastebėta, kad daugelyje analizuojamų taškų nuo 2000 m. iki 2003 m. vasaros gruntinio vandens lygis sistemingai žemėjo. 2004-2005 m. laikotarpiu jis (įskaitant ir paviršinio Dailidės ežerėlio vandens lygį) iš esmės kilo, o 2006 m. – vėl šiek tiek nukrito. Lygio žemėjimo tendencijos tebesitęsė ir 2007 metais. Tai susiję su gamtinėmis priežastimis – ilgalaikiais gruntinio vandens mitybos pokyčiais. Panašios į šias tendencijos būdingos ir abiejų tarpmoreninių horizontų (Varduvos-Žemaitijos ir Žemaitijos-Dainavos) vandens lygiams (žr. 3.3 pav.). Tarpmoreninio Žemaitijos-Dainavos horizonto vandens lygio kilimui tam tikros reikšmės turėjo ir 2001 m. sustabdyta Alytaus centralizuotos Vidzgirio vandenvietės eksploatacija.
3.3 pav. parodytas ir Dailidės Mažojo ežerėlio vandens lygio kitimas. Grafike matomi jo svyravimai nėra vien tik gamtinės kilmės. Atliekant eksperimentinius tyrimus ekologinių ežerėlio sąlygų gerinimui, 2002 ir 2003 m. pavasariais į ežerėlį buvo patiekta po 40 tūkst. m3 švaraus vandens iš miesto vandentiekio tinklo. Dėl to ežerėlio vandens lygis pakildavo apie 1 m, vėliau dėl fitracinių nuostolių jis pamažu slūgo. Geologijos ir geografijos instituto atliktų eksperimentų rezultatai parodė, kad kasmetinis toks ežerėlio papildymas, maudymosi sezonu pakeliant vandens lygį apie 1 m, iš esmės turėtų tenkinti  rekreacinius ir estetinius miesto poreikius. Įgyvendinant minėtų tyrimų rekomendacijas, pastaraisiais metais Dailidės Didysis ežerėlis papildomas miesto nutekamuoju lietaus vandeniu, o į Mažąjį ežerėlį pavasarį – vasarą įpumpuojamas tam tikras geriamojo vandens kiekis iš miesto vandentiekio tinklo. Be to, šiame ežerėlyje įrengti fontanai, kurių dėka vanduo vasaros sezono metu sistemingai aeruojamas. 
Stebėjimai parodė, kad per ataskaitinį laikotarpį bendras hidrodinaminės situacijos pobūdis mieste nepasikeitė. Kaip ir anksčiau, čia tebevyrauja slūgstanti požeminio vandens filtracija: gruntinio vandens lygis slūgso aukščiausiai, todėl šis vanduo gali pertekėti gilyn – pirmiausia į Varduvos-Žemaitijos, o vėliau – ir į Žemaitijos-Dainavos tarpsluoksninius horizontus.
Požeminio vandens temperatūra matuojama 2 kartus per metus, semiant vandens mėginius įvairiems hidrocheminiams tyrimams. Šie stebėjimai neapima visos sezoninių pokyčių amplitudės, tad analizė negali būti labai išsami. Tam tikras temperatūrų pokyčių tendencijas galime matyti sudarytuose grafikuose (3.4 pav.).

Per visą monitoringo laikotarpį didžiausi jos sezoniniai svyravimai (6-16 oC) būdingi sekliausiai (0,5-2,5 m gylyje) slūgsančiam gruntiniam vandeniui (šul. sc182, sc185). Giliau (10-18 m gylyje) gruntinio vandens temperatūra metų bėgyje stabilesnė ir svyruoja daugiausia tarp 8-12 oC. Jau anksčiau pastebėta, kad šiame temperatūrų fone gręžinių 14s, 17s, 2s vandens temperatūra būna kiek aukštesnė (žr. 3.4 pav.). Tai gali būti siejama su tam tikrais biocheminiais procesais taršos naftos produktais areale, o taip pat ir su kitais reiškiniais, pvz., galimais nutekėjimais iš miesto komunikacijų.
Į savivaldybės monitoringo sudėtį įeina ir naftos produktų (NP) plėvelės storio matavimai, kurie sistemingai atliekami gręžiniuose 2s, 10s, 17s. Šie gręžiniai išgręžti buvusios Alytaus naftos bazės taršos zonoje. Priminsime, kad nuo 1995 m. iki 1999 m. rugpjūčio mėn. bazės teritorijoje UAB "Grota" atliko požemio valymo darbus, kurių metu buvo išsiurbta didesnė dalis ten per daugelį metų susikaupusių skystų NP. Po valymo NP sankaupa ant gruntinio vandens paviršiaus liko tik lokaliose vietose. Buvusios naftos bazės teritorijos vakarinėje dalyje jos plotas – apie 400 m2, o NP sluoksnio storis – iki 0,58 m. Už bazės ribų (link Vidzgirio miško) ši sankaupa paplitusi 3200 m2 plote, o NP sluoksnio storis dviejuose šuliniuose – 0,3-0,4 m. Visi vėlesnių stebėjimų duomenys rodo, jog atlikus naftos siurbimo darbus, situacija čia dar nėra ir, matyt, dar ilgai nebus stabili, tekant gruntinio vandens srautui ir svyruojant jo lygiui, virš jo esančio NP sluoksnelio storis keičiasi. Tai galima matyti iš 3.5 pav. parodytos NP sluoksnelio matavimų duomenų lentelės ir grafikų.


Taršos epicentre (gręž. 10s) 1999 m. po valymo NP sluoksnelio storis vidutiniškai siekdavo 50 cm. Vėliau, iš pradžių kiek pamažėjęs, apie porą metų sistemingai storėjo (iki 92 cm), o 2003 m. vėl beveik "sugrįžo" į pirminę būklę. 2004 ir 2005 m. naftos produktų sluoksnis dar labiau plonėjo (2004 m. jo storis siekė 21-34 cm, o 2005 m. – 12-21 cm). Panašus jis buvo ir 2006 m. – 9-24 cm. Minėjome, kad dėl techninių kliūčių kurį laiką stebėjimai šiame gręžinyje nebuvo atliekami. Suremontavus gręžinį, 2007 m. spalio mėn. NP sluoksnio storis jame siekė 7 cm (žr. 3.5 pav.). Atliktų papildomų kontrolinių matavimų duomenimis, šiaurinėje taršos zonos dalyje gręžinyje 11s NP sluoksnelis siekė vos 2 cm.
Gręžinyje 2s NP plėvelės storio kitimo tendencijos beveik analogiškos. Po valymo jis kurį laiką didėjo (praktiškai nuo 0 iki 54 cm), 2004 m. sumažėjo iki 3-10 cm, o 2005 m. – iki 3-9 cm. 2006 m. jis svyravo tarp 2-17 cm, o 2007 m. tesiekė 4-5 cm.
Gręžinyje 17s bei kituose matuotuose taškuose kaip ir anksčiau, susikaupusių virš gruntinio vandens lygio laisvų naftos produktų kol kas nerandama. NP plėvelės nerasta ir anksčiau minėtame šulinyje sc170a (Sūduvos g. 14), nors, anot gyventojų, benzino dvokas čia buvo aiškiai juntamas.
Jau ankstesnėse ataskaitose minėjome, kad anksčiau stebėtas NP plėvelės virš gruntinio vandens paviršiaus sluoksnio didėjimas nereiškė intensyvėjančios taršos šiais produktais. Yra žinoma, kad tokie reiškiniai susiję su minėtais vandens lygio svyravimais ir NP kaupimusi pačiuose stebėjimo gręžiniuose, kuriuose dažnai jų būna daugiau, nei vandeningajame horizonte už gręžinio sienelės. Kadangi naujos skystų naftos produktų porcijos į požemį jau seniai nebepatenka, minėti stebėjimų duomenys iš esmės rodo tik tų pačių likusių laisvų NP persiskirstymą erdvėje.

Požeminio vandens cheminė sudėtis ir jos pokyčiai

 Analizuojant 2004-2007 m. monitoringo duomenis, pirmiausia priminsime kai kuriuos pagrindinius gruntinio ir tarpsluoksninio vandens cheminės sudėties formavimosi ir jo taršos pasiskirstymo mieste dėsningumus, kurie yra žinomi iš įvairių čia anksčiau atliktų specialių tyrimų ir požeminio vandens monitoringo. Nustatyta, jog Alytuje, kaip ir kiekviename panašaus dydžio Lietuvos mieste, gruntinis vanduo yra gerokai užterštas. Įvairiose miesto dalyse taršos pobūdis ir intensyvumas skirtingi. Pvz., senojoje miesto dalyje akivaizdžiai pastebimi komunalinės-buitinės taršos požymiai. Be to, čia išsidėstęs ir pagrindinis požeminio vandens taršos židinys mieste – naftos bazė ir nuo jos miesto centro link nutįsęs naftos produktų šleifas. Buitinio pobūdžio tarša būdinga ir miesto pakraščiuose esantiems individualiųjų namų kvartalams. Su miesto pramone sietinos integruotos gruntinio vandens taršos anomalijos daugiausiai formuojasi ties šiauriniu ir pietiniu pramoniniais rajonais.
Yra žinoma, kad gruntinio vandens cheminės sudėties anomalijos mieste keičiasi, tačiau dėl labai mažo hidrocheminių procesų greičio požemyje tie pokyčiai nėra dideli. Visgi vienur pastebėti tam tikri požemio savivalos reiškiniai, kitur – kiek didėjantis užterštumas. Tai susiję ne vien su realiais pokyčiais, bet ir su didėjančiu atliekamų tyrimų detalumu, naujai ištirtų teritorijų plotais, plečiantis ūkio subjektų monitoringo tinklui mieste, t.y. vis gausėjančia informacija apie gruntinio vandens būklę mieste. Iš įvykusių teigiamų pokyčių pažymėtinas pastaraisiais metais šiek tiek sumažėjęs taršos aromatiniais ir daugiacikliais aromatiniais angliavandeniliais mastas Alytaus naftos bazės poveikio zonoje, nors jis dar yra pakankamai didelis.
Analizuodami ataskaitinio laikotarpio hidrocheminių tyrimų duomenis, kaip ir ankstesnėse metinėse ataskaitose, pirmiausia juos palyginsime su galiojančiais geriamojo vandens normatyvais – Lietuvos higienos norma HN 24:2003 (1 lentelė).

1 lentelė. Gruntinio ir tarpsluoksninio vandens cheminės sudėties Alytaus
savivaldybės monitoringo tinklo taškuose 2007 m. palyginimas su HN 24:2003

 

 

DLK

Gruntinis horizontas

agII-Ižm-dn

Analitė

pagal

horizontas

 

HN24:2003

nuo-iki

vidurkis

mediana

N*

nuo-iki

BM, mg/l

-

272-1013

597,9

533,0

-

365-440

SEL, µS/cm

2500

432-1621

956

887

nėra

631-803

BK, mg-ekv/l

-

4,5-26,1

9,39

8,45

-

2,86-5,8

pH

6,5-9,5

6,75-9,03

7,41

7,41

nėra

7,3-8,68

Eh, mV

-

-133÷269

170

194

-

-67÷192

Temperatūra, oC

-

7,6-13,3

9,8

9,8

-

9,0-10,3

PI, mg/lO2

5,0

0,5-35,4

4,50

2,42

9/44

1,58-2,72

ChDS, mg/lO2

-

4,5-250,0

26,8

8,5

-

5,1-7,8

Cl, mg/l

250

13,9-202,7

61,3

49,9

nėra

35,4-180,8

SO4, mg/l

250

1,0-184,0

49,6

38,9

nėra

6,8-26,2

HCO3, mg/l

-

135-713

402

410

-

52,3-367,0

NO2, mg/l

0,50

<0,05-3,933

0,23

0,05

1/24

<0,05

NO3, mg/l

50

<0,05-281,0

70,3

57,1

26/45

1,28-24,6

Na, mg/l

200

4,6-131,7

39,1

30,8

nėra

23,2-93,3

K, mg/l

-

1,8-45,5

14,2

9,5

-

2,3-33,6

Ca, mg/l

-

43,6-191,0

132,5

128,1

-

48,2-85,9

Mg, mg/l

-

12,5-36,8

24,1

23,4

-

5,4-18,0

Fe bendra, mg/l

0,2

0,072-2,563

0,56

0,20

3/6

3,906-4,203

NH4, mg/l

0,50

<0,01-8,05

0,38

0,05

4/45

<0,01-0,296

Mn, mg/l

0,050

0,002-0,066

0,015

0,004

1/6

0,021-0,076

Cr, µg/l

50

<1-102

26,8

-

1/5

<1-4

Cd, µg/l

5,0

<0,3

<0,3

-

nėra

<0,3

Ni, µg/l

20

<1-3

1

-

nėra

<1-3

Pb, µg/l

25

<1-7

2,5

-

nėra

2-40

Cu, mg/l

2,0

0,003-0,036

0,011

-

nėra

0,003-0,011

Se, µg/l

10

<1

<1

-

nėra

<1

Hg, µg/l

1,0

0,018-0,034

0,026

-

nėra

-

DAA**, µg/l

0,10

<0,026-0,077

<0,026

 

nėra

<0,026

Benz(a)pirenas, µg/l

0,010

<0,002

<0,002

-

nėra

<0,002

Benzenas, µg/l

1,0

<1,0-26200

-

-

7/13

<1,0

Fenoliai, mg/l

-

0,00045-0,057

0,010

0,0034

-

0,002-0,003

 

Pastabos ir sutrumpinimai:
N* – analizių, viršijančių DLK, kiekis/bendras analizių kiekis; BM – bendroji mineralizacija (sausoji liekana); SEL – savitasis elektros laidis; BK – bendrasis kietumas; PI – permanganato indeksas; ChDS – cheminis deguonies suvartojimas; DAA** – daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai (benzo-b-fluoranteno, benzo-k-fluoranteno, benzo-ghi-perileno, indeno-1,2,3-cd-pireno verčių suma).

Gruntiniam vandeniui čia sąlyginai priskirti Dailidės ežero paviršinis (postas p1) ir Varduvos-Žemaitijos horizonto požeminis (gręž. 28s) vanduo. Priminsime, kad pastarąjį horizontą ties 28s gręžiniu tik sąlyginai galima laikyti tarpsluoksniniu, nes čia jį nuo gruntinio skiria labai mažas silpnai laidžių vandeniui nuogulų sluoksnelis. Dėl to šioje vietoje gruntinio ir Varduvos-Žemaitijos horizontų vandens cheminė sudėtis yra beveik identiška. Tokiu būdu gruntinį vandenį pagal įvairias analites charakterizuoja iki 45, o Žemaitijos-Dainavos sluoksnio vandenį (gręž. 23s, 25s) – iki 4 bandinių.
Kaip matome, pagal daugelį makrokomponentų 2007 m. tirtas gruntinis vanduo atitiko geriamojo vandens normas. Atskiruose taškuose DLK (specifikuotas ir ribines rodiklių vertes) viršijo tik organinės medžiagos pagal permanganato indeksą PI, azoto junginių (nitritų, nitratų, amonio), o taip pat bendrosios geležies, mangano koncentracijos. Pažymėtina, kad ankstesniais metais į DLK viršijančių rodiklių sąrašą retsykiais patekdavo dar ir chloridai bei sulfatai.
Minėtų komponentų analizių, viršijančių DLK, kiekis svyruoja nuo 1 iki 26. Net 26 iš 45 gruntinio vandens mėginių (tai sudaro beveik 60%) buvo viršyta didžiausia leidžiama nitratų koncentracija (50 mg/l). Vis dėlto per visą stebėjimų laikotarpį, nors ir gana smarkiai svyruodama, šio komponento vidutinė koncentracija monitoringo tinklo taškuose šiek tiek sumažėjo. Tai matome iš vidurkinių ir medianinių NO3- reikšmių (2001 m. atitinkamai 95,3 ir 72,1 mg/l, 2002 m. – 86,8 ir 66,4 mg/l, 2003 m. – 101,7 ir 80,6 mg/l, 2004 m. – 80,1 ir 67,6 mg/l, 2005 m. – 78,5 ir 61,0 mg/l, 2006 m. – 62,3 ir 49,6 mg/l, o 2007 m. – 70,3 ir 57,1 mg/l).
Tam tikrą mažėjimo tendenciją turi ir absoliučiai didžiausios nitratų vertės. 2001-2002 m. šulinyje sc134 jos siekė 359 ir 347 mg/l, 2003-2004 m. šul. sc90 – 401 ir 284 mg/l, o 2005 m. vėlgi buvo didžiausios šulinyje sc134 – 274 mg/l. 2006 m. maksimali NO3-  koncentracija šiame šulinyje neviršijo 192,6 mg/l. 2007 m. šul. sc90 ji siekė iki 281 mg/l. Jau anksčiau pastebėta, kad tokie pokyčiai gali būti susiję ir su gamtiniais gruntinio vandens lygio mieste svyravimais, kai santykinai padidėjus vandens kiekiui šuliniuose, teršalai atsiskiedžia.
Didžiausios amonio, organinės medžiagos (pagal permanganato indeksą bei ChDS) vertės būdingos taršos naftos produktais arealui (ypač gręž. 2s, 17s). PI rodiklis čia siekia 15-35 mg/lO2, o CHDS – iki 146-250 mg/lO2. Nemažos šių rodiklių reikšmės nustatytos ir kai kuriuose monitoringo taškuose, esančiuose kitose miesto dalyse.
Pavieniais atvejais gruntiniame vandenyje HN 24:2003 nustatytą DLK viršydavo ir kai kurių toksinių mikrokomponentų (Cr, Pb) koncentracijos. Didžiausi visame monitoringo tinkle chromo kiekiai nuolat aptinkami šulinyje sc73 (ir sc73a), kuris patenka į iš anksčiau žinomą gruntinio vandens taršos sunkiaisiais metalais (Ni, Cd, Cr) plotą ties pietiniu pramonės rajonu. 1999-2004 metų laikotarpiu chromo koncentracija šulinyje sc73 svyravo nuo 0,5 iki 98 mg/l. 2005 m. šie kiekiai buvo dar didesni (4-204 mg/l) ir viename iš dviejų bandinių net 4 kartus viršijo DLK geriamajam vandeniui (50 mg/l). Tiesa, 2005 m. mėginiai buvo imami iš kito netoli nuo sc73 esančio šulinio (sc73a), tačiau, abiejuose šiuose šuliniuose gruntinio vandens mikrokomponentinė sudėtis labai panaši. 2006 m. Cr kiekis šul. sc73a jau buvo stabilus ir gerokai mažesnis – 7-9 mg/l, o 2007 m. vėl padidėjo iki 27-102 mg/l. Chromo ir švino koncentracijų kitimas minėtame savivaldybės monitoringo taške parodytas 2 lentelėje.
Visoje šioje zonoje mikroelementų koncentracijų padidėjimas siejamas su buvusia Alytaus mašinų gamyklos veikla. Pvz., 2003 m. AB Mašinų gamyklos "Astra" teritorijoje atlikus tyrimus, šalia buvusio galvaninio cecho išgręžtame gręžinyje gruntiniame vandenyje chromo koncentracija siekė 195 mg/l. Be to, čia rasta nemažai gyvsidabrio (2,78 mg/l), kurio kiekis taipogi viršijo DLK (1 mg/l). 2005 m. monitoringo duomenimis, šių elementų kiekiai įmonės teritorijoje buvo mažesni – maksimali chromo koncentracija siekė 46 mg/l, gyvsidabrio – 0,015 mg/l. 2006-2007 m. Cr kiekis dar labiau sumažėjo ir neviršijo 26 mg/l, gyvsidabrio koncentracija siekė iki 0,041 mg/l, švino – iki 26 mg/l.

2 lentelė. Chromo ir švino koncentracijos šulinio sc73 (sc73a) vandenyje

 

Data

Mikroelementų koncentracijos, mg/l

 

Chromas, Cr

Švinas, Pb

1999.02.24

78

4,4

1999.09.07

0,5

1

2001.09.25

-

11

2002.08.29

98

3

2003.08.27

53,2

9,5

2004.06.23

41

1

2004.10.15

74

2

2005.04.20

204

1

2005.09.01

4

16

2006.05.24

7

5

2006.09.12

9

1

2007.05.09

102

2

2007.10.29

27

7

 

 

Taigi matome, kad chromo koncentracija šioje miesto dalyje dažnai būna didesnė už DLK. Švino kiekiai normų neviršija, tačiau dažnai būna didesni už foninius gruntiniame horizonte. 2004-2007 m. šul. sc73 buvo tiriama ir gyvsidabrio koncentracija – ji atitiko reikalavimus geriamajam vandeniui ir svyravo tarp 0,012-0,052 mg/l.
Vandens kokybės pokyčius laike padeda analizuoti specialūs grafikai, sudaryti tipingose miesto vietose parinktiems tipingiems monitoringo taškams. 3.6 pav. 3 lapuose parodyti grafikai, charakterizuojantys gruntinio (šulinys s25, o nuo 2007 m. – s25a) ir Varduvos-Žemaitijos horizontų (gręžiniai 16s, 28s) vandenį.

 

Šie taškai yra beveik miesto centre, naftos dėmės periferijoje. Jų stebėjimų rezultatai rodo, kad gruntinio ir tarpsluoksninio vandens kokybė yra panaši ir gana prasta, nes antropogeninė tarša yra neabejotinai patekusi ir į tarpsluoksninį vandenį, kuris čia yra labai silpnai izoliuotas nuo gruntinio vandens. Abiejų horizontų požeminio vandens kokybė atskirais laikotarpiais gana sudėtingai kito. Tačiau jau 2003 m. ataskaitoje buvo pastebėta, kad per 1994-2003 m. tyrimų periodą daugelio rodiklių vidutinės vertės buvo gana stabilios, aiškiau išryškėjo tik chloridų, hidrokarbonatų didėjimo bei nitratų mažėjimo tendencijos. Daugelis šių dėsningumų išliko ir 2004-2007 metais, tik ryškėjo sulfatų mažėjimo bei pH rodiklio augimo tendencijos. Be to, gruntiniame vandenyje (s25) pastaraisiais metais akivaizdžiai daugėjo amonio. Tiesa, 2007 m. naujojo stebėjimo šulinio sc25a vandenyje šio komponento praktiškai nerasta.
Mikroelementų vertės pasižymi epizodiškais "šuoliais", tačiau iš esmės atitinka geriamojo vandens standartus, nors retsykiais ir gerokai viršija gamtinį foną. Gręž. 28s vandenyje 2005 m. aptikta 18 mg/l švino, 7 mg/l chromo ir 5 mg/l nikelio. Praeityje būta ir didesnių jų verčių. 2006-2007 m. minėtų elementų kiekiai buvo mažesni: Pb – 3, Cr – 2-3, Ni – 1-5 mg/l.
3.7 pav. parodytas plataus makrokomponentų spektro (bendrojo kietumo, bendrosios mineralizacijos, chloridų, sulfatų, hidrokarbonatų, PI, ChDS, nitratų, pH, amonio) kitimas laike šulinių sc90, sc134, sc170 (sc170a), sc182, sc232 vandenyje nuo 1998 m. pabaigos iki 2007 m. Šių grafikų sudarymui jau anksčiau parinkti būdingi savivaldybės monitoringo taškai, iš esmės galintys charakterizuoti visą jo tinklą.
Nagrinėjamų rodiklių verčių pokyčiai yra nevienareikšmiai ir gana dideli – bandymų (analizių) rezultatai retsykiais skiriasi net keletą-keliolika kartų. Tai, be kita ko, gali būti susiję ne tik su taršos intensyvumo pasikeitimais, bet ir sezonine kai kurių komponentų koncentracijų kaita, kurią lemia vandens kiekio (lygio) gruntiniame horizonte svyravimai. Bene didžiausiais pokyčiais pasižymėjo šulinio sc170, buvusio taršos naftos produktais arealo periferinėje dalyje, vanduo. Šiame šulinyje būdavo mažas vandens stulpas (kai kada šulinys būna beveik visiškai sausas), kas galėjo turėti įtakos nerealiai dideliems kai kurių rodiklių (PI, ChDS, amonio, chloridų ir kt.) šuoliams. Vis dėlto, analizuojant šiuos pakankamai margus ir nevienareikšmius grafikus, ryškėja tam tikri vandens kokybės pokyčių dėsningumai.
Jau anksčiau pastebėta, jog daugelis šulinių sc90, sc182 vandens kokybės grafikų rodo šiek tiek augančią taršą, o sc134 – mažėjančią. 2005-2007 m. šul. sc182 ir sc134 ankstesnės tendencijos iš esmės liko, o sc90 – buvęs daugelio cheminių rodiklių verčių augimas pradėjo stabilizuotis. Tam tikras taršos masto didėjimas buvo būdingas ir anksčiau minėto šul. sc170 vandenyje. Bene stabiliausia sudėtimi pasižymi šul. sc232 vanduo (žr. 3.7 pav.).


Sprendžiant iš bendrosios cheminės sudėties, vidutinis gruntinio vandens užterštumo lygis mieste per nagrinėjamą laikotarpį pakito nedaug. Tačiau žvelgiant į minėtų grafikų visumą, jau matomas tam tikras bendras nitratų, sulfatų koncentracijų mažėjimas. Nemažėja, o gal būt, netgi šiek tiek didėja organinės medžiagos pagal PI, ChDS kiekiai, pH rodiklio vertės. Šias tendencijas ateityje dar labiau išryškins monitoringo tąsa.
 3 lentelėje parodytos apibendrintos kai kurių gruntinio vandens kokybės rodiklių reikšmės įvairiais stebėjimų laikotarpiais tam tikrose monitoringo taškų grupėse, charakterizuojančiose įvairius miesto gyvenamuosius rajonus (individualių namų kvartalus, kuriuose gyventojai dar vartoja gruntinį vandenį). Lentelėje pateikti duomenys leidžia pamatyti tam tikrus vandens kokybės pokyčius. Pvz., centrinėje miesto dalyje, lyginant vidurkines arba medianines rodiklių reikšmes, galima padaryti išvadą, jog chloridų, sulfatų, bendrojo kietumo vertės turi akivaizdžią mažėjimo tendenciją.

3 lentelė. Kai kurių gruntinio vandens kokybės rodiklių pokyčiai įvairiuose miesto gyvenamuosiuose rajonuose
 

 

Monitoringo 

Stebėjimų

Reikšmė

Vandens kokybės rodiklių vertės

taškų

periodas

 

Cl,

BK,

PI,

SO4,

NO3,

grupė

   

mg/l

mg-ekv/l

mg/lO2

mg/l

mg/l

1

2

3

4

5

6

7

8

sc134,

1998-2000 m.

minimali

48.00

6.40

0.80

31.30

17.00

sc144,

 

maksimali

94.00

17.09

36.00

166.00

389.72

sc146

 

vidurkis

67.98

12.01

7.92

103.68

188.63

   

mediana

60.60

11.22

1.92

89.66

161.79

(centrinė

2001-2003 m.

minimali

27.10

7.34

1.57

31.70

66.40

miesto

 

maksimali

104.00

14.20

4.80

121.00

359.00

dalis)

 

vidurkis

62.86

10.58

2.62

71.62

193.32

   

mediana

52.40

10.19

2.51

57.40

151.00

 

2004-2007 m.

minimali

12.60

5.14

0.96

14.48

23.89

   

maksimali

104.00

12.27

13.00

115.00

274.00

   

vidurkis

46.08

8.18

3.27

55.05

115.90

   

mediana

32.28

7.58

2.80

46.47

103.63

1

2

3

4

5

6

7

8

sc182,

1998-2000 m.

minimali

18.80

6.20

0.86

32.70

0.00

sc185,

 

maksimali

270.00

13.69

35.20

197.00

73.07

sc190

 

vidurkis

49.17

8.45

4.75

64.80

35.58

   

mediana

29.10

7.84

2.00

53.12

32.91

(vakarinė

2001-2003 m.

minimali

6.73

4.50

1.25

7.80

6.06

miesto

 

maksimali

72.30

12.00

6.77

62.40

203.00

dalis)

 

vidurkis

37.01

8.70

3.09

43.50

84.77

   

mediana

26.50

7.80

3.20

42.60

71.70

 

2004-2007 m.

minimali

8.99

4.47

0.74

27.25

5.03

   

maksimali

91.20

14.20

16.00

67.90

269.00

   

vidurkis

34.93

9.09

5.07

42.27

84.98

   

mediana

18.90

9.20

3.83

35.67

57.45

sc21,

1998-2000 m.

minimali

20.90

6.79

0.16

22.50

27.33

sc39,

 

maksimali

78.78

10.30

7.52

109.00

126.22

sc232

 

vidurkis

43.48

8.27

1.80

58.91

57.47

   

mediana

41.45

8.09

1.52

61.15

45.32

(rytinė

2001-2003 m.

minimali

11.00

7.39

1.10

22.80

30.20

miesto

 

maksimali

56.70

9.79

3.52

129.00

190.00

dalis)

 

vidurkis

34.91

8.42

2.12

63.65

81.55

   

mediana

43.20

7.99

2.20

53.70

79.70

 

2004-2007 m.

minimali

8.34

6.33

0.50

19.90

28.70

   

maksimali

38.44

10.50

4.23

84.50

117.00

   

vidurkis

23.68

8.04

2.14

40.78

72.84

   

mediana

24.64

7.99

2.23

39.25

80.60

 

 

 

Simboliai: BK – bendrasis kietumas; PI – permanganato indeksas.
Kiek sudėtingiau kinta, nors iš esmės irgi mažėja nitratų koncentracija. Vandens permanganato indeksas, sprendžiant iš medianinių reikšmių, laike didėja. Dar sudėtingesni ir nevienareikšmiški gruntinio vandens cheminės sudėties pokyčiai stebimi vakarinėje ir rytinėje miesto dalyse. Čia bendrame chloridų ir sulfatų mažėjimo fone daugėja organinės medžiagos, nitratų. Minėtas atskirų rodiklių verčių kitimas akivaizdžiai matomas sudarytose diagramose (žr. 3.10 pav.).
Dailidės Mažojo ežerėlio vandens kokybė yra artima jo apylinkėse išplitusio gruntinio vandens kokybei, tačiau jo vanduo dažnai būna kiek švaresnis, nei gruntinio, nes ežerėlis epizodiškai papildomas geriamuoju vandeniu iš miesto vandentiekio tinklų. 2006-2007 m. vanduo buvo nedidelės mineralizacijos (sausoji liekana – 0,3 g/l, savitasis elektros laidis – 430-500 mS/cm), kalcio magnio natrio hidrokarbonatinės chloridinės sudėties. Vandens bendrasis kietumas – 4,4-4,5 mg/ekv/l, jame daugoka ištirpusios organinės medžiagos (PI – 4,15-7,25, ChDS – 15,2-26,5 mg/lO2), tačiau mažai azoto grupės junginių (nitratų – iki 0,89 mg/l, nitritų ir amonio praktiškai neaptinkama), ne per daugiausiai chloridų (50-59 mg/l) ir sulfatų (31-37 mg/l). Lyginant su 2004 ir 2005 m., jo sudėtis beveik nepakito, tik šiek tiek padidėjo organinės medžiagos kiekis.

Žemaitijos-Dainavos vandeningąjį sluoksnį apibūdinantys abu savivaldybės monitoringo tinklo gręžiniai yra taršos naftos produktais areale: gręž. 23s – buv. naftos bazės teritorijoje, pačiame šios taršos epicentre, o gręž. 25s – į šiaurę nuo jo, link miesto centro. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad Žemaitijos-Dainavos sluoksnio vandens cheminė sudėtis ir kokybė mieste gerokai skiriasi nuo aukščiau slūgsančio gruntinio ir tarpsluoksninio vandens ir yra daug geresnė. Tačiau minėtuose monitoringo gręžiniuose ji skiriasi nuo foninės (Alytaus miestui būdingos neužteršto vandens sudėties), ir tam tikrą šių skirtumų dalį neabejotinai lemia požemio tarša centrinėje miesto dalyje (tiek naftos "dėmė", tiek, matyt, ir kitos jau žinomos anomalijos). Be to, yra žinoma, kad padidintos kai kurių makrokomponentų (ypač chlorido ir natrio) vertės gręž. 25s vandenyje gali būti susijusios ne tik su tarša, bet ir su mineralizuoto vandens prietaka iš netoliese esančio jo iškrovos židinio.
Gręžinių 23s ir 25s vandens makrokomponentinę sudėtį, remiantis 2004-2007 m. duomenimis, galima išreikšti tokiomis formulėmis (ekv/%):

 

Gręž. 23s:

M0,37-0,46 HCO3 80-88 Cl 11-16 SO4 0-2

Ca 60-63 Mg 22-26 Na 12-16

   

Gręž. 25s:

M0,44-0,71 HCO3 16-49 Cl 41-72 SO4 5-10

Ca 31-64 Na 10-52 Mg 1-25 K 0-11

 

Kaip matome, gręž. 23s vanduo yra mažai pakitusios kalcio, kalcio magnio hidrokarbonatinės sudėties. Gręž. 25s vandens sudėtis įvairesnė – jis būna kalcio, kalcio natrio magnio hidrokarbonatinis chloridinis.
Žemaitijos-Dainavos sluoksnio požeminis vanduo čia pasižymi ir padidinta kai kurių mikrokomponentų koncentracija. Pvz., abiejuose gręžiniuose 2002 m. rasti didoki švino (gręž. 23s – 27 mg/l, gręž. 25s – 87 mg/l), o gręžinyje 25s – dar ir nikelio (29 mg/l) kiekiai. 2003-2007 m. daugelio iš jų (išskyrus šviną) koncentracijos geriamojo vandens normų neviršijo, tačiau kai kurios iš jų buvo aiškai didesnės už fonines. 2005 metais Pb koncentracija siekė 1-19 mg/l, Ni – 9-10 mg/l, Cr – 6-25 mg/l. 2006-2007 m. Cr ir Ni kiekiai jau buvo gerokai mažesni (<1-4 mg/l); švino koncentracija gręž. 25s neviršijo 2 mg/l, o gręž. 23s buvo padidėjusi iki 40 mg/l.
2004-2006 metais gręžinius 26s, 27s, išgręžtus tarp buvusios naftos bazės ir Vidzgirio vandenvietės, pagal ūkio subjekto monitoringo programą stebėjo UAB „Dzūkijos vandenys" (padedant UAB „SWECO BKG"). Gręž. 26s įrengtas į Žemaitijos-Dainavos, o gręž. 27s – į gruntinį vandeninguosius sluoksnius.  Naudodamiesi šio monitoringo duomenimis, papildėme savo anksčiau sudarytus įvairių cheminių rodiklių kitimo minėtų sluoksnių vandenyje grafikus, kuriuose galime pamatyti, kokios kokybės vanduo teka iš miesto link Vidzgirio vandenvietės.
Tiek Žemaitijos-Dainavos, tiek ir gruntinio sluoksnio vanduo šiame rajone gana švarus. Pastarajame (gręž. 27s) palyginus nedaug organikos (PI – apie 1,24-2,96 mg/lO2, bendrosios organinės anglies kiekis – 1,5-3,5 mg/l), nitratų (4,4-9 mg/l), amonio (0,02-0,06 mg/l), chloridų (5,7-10,4 mg/l), sulfatų (25-39 mg/l). Atrodė, jog per 1996-2003 m. tyrimų laikotarpį daugelis gruntinio vandens kokybės rodiklių turėjo mažėjimo tendencijas. Tačiau 2004-2006 m. laikotarpiu daugelio rodiklių reikšmės jau buvo didesnės ir minėtos tendencijos tapo ne tokios ryškios.
2004-2006 m. Žemaitijos-Dainavos horizonto vandens bendroji mineralizacija siekė 0,25-0,26 g/l, chloridų koncentracija – 22-26 mg/l, sulfatų – 7-8 mg/l, nitratų – 2,2-3,4 mg/l, PI vertė – apie 0,93-3,56 mg/lO2, bendrosios organinės anglies kiekis – 1,2-1,5 mg/l. Kaip ir kitur Alytaus apylinkėse, šiame tarpsluoksniniame vandenyje nemažai gamtinės kilmės bendrosios geležies – apie 1,6-2,1 mg/l. Per visą abiejų minėtų gręžinių stebėjimų laikotarpį (nuo 1996 m.) vandens kokybės rodiklių reikšmės gana stipriai "šokinėjo". Tikėtina, kad tai gali būti susiję su monitoringo vykdytojų pasikeitimais (tarplaboratoriniais tyrimų rezultatų neatitikimais, ne visada pakankama vandens išpumpavimo iš gręžinių trukme ir kt.).
Gruntiniame ir tarpsluoksniniame vandenyje ištirpę naftos produktai, t.y. aromatiniai (AA) ir daugiacikliai aromatiniai (DAA) angliavandeniliai, o taip pat fenoliai pagal programą buvo tiriami tik minėtame taršos šiais produktais areale – monitoringo taškuose 2s, 10s, 14s, 17s, 23s, 25s, s25 (s25a), 28s, sc170 (sc170a) ir šalia jo ribų (sc120). Jau minėjome, kad 2007 m. vietoj sugadinto gręž. 10s mėginiai angliavandenilių analizei buvo paimti iš gręž. 11s. Kaip ir ankstesniuose savo darbuose, 4 lentelėje pateikėme visus svarbiausių vandenyje ištirpusių angliavandenilių tyrimų įvairiais laikotarpiais rezultatus, lyginant juos su 1999 m. pab. – 2000 m., t.y. tuoj po "Grotos" atliktų NP valymo darbų, duomenimis.

4 lentelė. Vandenyje ištirpę angliavandeniliai

 

Tyrimų

Taš-

Koncentracija, mg/l

Anglia-

laiko-

ko

Benzpire-

DAA*

DAA

Benzolas

Aromatinių

vandenilių

tarpis

Nr.

nas

 

suma

(benzenas)

angliavand.

suma,

           

suma

mg/l

1

2

3

4

5

6

7

8

   

Gruntinis horizontas:

   

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

2s

-

0,014

-

0,011

-

0,00

-

0,016

-

0,00

-

<0,002

-

<0,002

-

0,04

-

0,071

-

0,00

-

0,13

-

0,00

-

0,006

-

<0,026

-

11,226

-

35,664

-

22,339

-

56,936

-

5,066

-

6,215

-

1,84

-

41100

41500

44700

-

31200

30500

28300

4550

27500

19439

11442

26200

17818

-

115000

116100

117700

-

105800

80800

86400

24800

68200

38837

46415

74900

35752

-

140

143

135

-

123,2

113,2

136,3

32,82

72,85

38,35

51,65

80,8

-

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

10s

0,001

0,00

-

0,003

-

0,00

-

0,006

-

0,00

-

<0,002

-

<0,002

0,0018

0,030

-

0,011

-

0,00

-

0,038

-

0,00

-

0,019

-

0,077

178,913

81,462

-

11,045

-

21,469

-

28,747

-

2,718

-

4,813

-

5,08

12490

1680

13800

12800

-.

9390

2290

5440

27000

5800

3302

3170

-

3013

67740

49800

76600

62000

-

56800

37900

36600

84300

21500

72243

30841

-

15206

-

103

126

86,2

-

83,1

121,5

55,98

139,2

36,75

322,47

136,25

-

-

13

11s

-

-

-

85,3

2030

6,04

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

14s

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

<0,002

-

<0,002

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

<0,026

-

<0,026

-

0,240

-

0,056

-

0,013

-

0,005

-

0,549

-

-

-

<0,1

-

7,49

0,00

4,97

0,00

27,4

0,00

0,00

<1,0

<1,0

<1,0

<1,0

38,0

<1,0

-

7,49

0,00

4,97

0,00

28,5

0,00

0,00

<1,0

<1,0

<1,0

<1,0

144,0

<1,0

-

0,05

0,00

<0,05

0,00

0,10

0,00

0,00

<0,06

<0,06

<0,01

<0,06

0,3

-

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

17s

0,0057

0,010

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

<0,002

-

<0,002

0,00886

0,035

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

<0,026

-

<0,026

77,795

19,675

-

12,915

-

11,926

-

5,216

-

1,437

-

-

-

0,63

1120

2550

2730

3580

1100

1400

362

903

385

1130

426

434

1770

175

2522

14300

10700

10700

6520

7090

1400

5520

4060

3670

2348

3753

6930

1911

-

38,3

16,6

16,4

10,6

12,5

2,33

10,23

9,82

7,42

4,77

7,17

9,25

-

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

s25

0,00

0,012

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

<0,002

0,00

0,053

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

<0,026

0,00

0,276

-

0,025

-

0,052

-

0,156

-

0,031

-

-

0,00

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

<1,0

-

<1,0

0,00

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

<1,0

-

<1,0

0,00

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

<0,06

-

<0,06

14

s25a

<0,002

0,035

0,85

<1,0

<1,0

-

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

sc120

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

0,00

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

<1,0

-

<1,0

-

<1,0

0,00

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

<1,0

-

<1,0

-

<1,0

0,00

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

<0,06

-

<0,06

-

-

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

sc170

-

0,00

-

0,00

-

-

-

0,00

-

0,00

-

-

-

0,00

-

0,00

-

-

-

0,00

-

0,00

-

-

-

0,040

-

0,022

-

-

-

0,042

-

0,008

-

-

0,00

0,00

-

0,00

-

-

-

0,00

-

<1,0

-

<1,0

6,47

0,00

-

0,00

-

-

-

0,00

-

<1,0

-

<1,0

<0,05

0,00

-

0,00

-

-

-

0,00

-

<0,06

-

<0,06

14

sc170a

<0,002

<0,026

<1,0

<1,0

<1,0

-

5

6

sc172

-

0,00

-

0,00

-

0,008

-

0,00

-

0,00

-

0,00

   

Varduvos-Žemaitijos horizontas:

   

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

28s

0,00

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

<0,002

-

<0,002

0,00

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

<0,026

-

<0,026

0,00

0,008

-

0,011

-

0,031

-

0,137

-

0,003

-

-

-

<0,1

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

<1,0

<1,0

<1,0

<1,0

<1,0

<1,0

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

<1,0

<1,0

<1,0

<1,0

<1,0

<1,0

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

<0,06

<0,06

<0,01

<0,06

<0,06

-

   

Žemaitijos-Dainavos horizontas:

   

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

23s

0,000

0,014

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

<0,002

-

<0,002

0,00

0,046

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

<0,026

-

<0,026

0,009

0,479

-

0,006

-

0,025

-

0,016

-

0,032

-

-

-

<0,1

3,25

7,50

0,00

0,00

16,2

1,9

-

0,00

-

<1,0

-

<1,0

-

<1,0

3,25

8,13

0,00

0,00

16,2

1,9

-

0,00

-

<1,0

-

<1,0

-

<1,0

-

0,05

0,00

0,00

0,05

0,03

-

0,00

-

<0,06

-

<0,06

-

-

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

25s

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

<0,002

-

<0,002

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

0,00

-

<0,026

-

<0,026

-

0,069

-

0,219

-

0,148

-

0,008

-

0,571

-

-

-

<0,1

-

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

-

0,00

-

<1,0

-

<1,0

<1,0

-

-

0,00

0,00

0,00

0,00

17,7

-

0,00

-

<1,0

-

<1,0

<1,0

-

-

0,00

0,00

<0,05

0,00

<0,08

-

0,00

-

<0,06

-

<0,06

-

-

 

Pastabos:
a) DAA – daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai; b) *normuojama benzo-b-fluoranteno, benzo-k-fluoranteno, benzo-ghi-perileno, indeno-1,2,3-cd-pireno verčių suma (pagal HN 24:2003); c) 1-14 – tyrimų laikotarpiai: 1 – 1999 m. pab.-2000 m.; 2 – 2001 m.; 3 – 2002 m. balandis; 4 – 2002 m. rugpjūtis; 5 – 2003 m. gegužė; 6 – 2003 m. rugpjūtis; 7 – 2004 m. birželis; 8 – 2004 m. spalis; 9 – 2005 m. balandis; 10 – 2005 m. rugsėjis; 11 – 2006 m. gegužė; 12 – 2006 m. rugsėjis; 13 – 2007 m. gegužė; 14 – 2007 m. spalis.

Daugiausiai gruntiniame vandenyje ištirpusių naftos produktų, kurių pagrindinę dalį sudaro aromatiniai angliavandeniliai (AA), yra buvusiame šios taršos epicentre – gręž. 2s, kiek mažiau – gręž. 10s, dar mažiau – gręž. 17s. Jų koncentracijos nėra pastovios ir turi tam tikrą mažėjimo laike tendenciją. Pagal 2003 m. taršos epicentre nustatytas aromatinių angliavandenilių koncentracijas šis sumažėjimas vidutiniškai siekė 8-16%. 2004-2007 m. laikotarpiu daugelio angliavandenilių kiekis dar labiau sumažėjo.
AA kiekio mažėjimas ypač pastebimas gręžinyje 2s, kuriame AA koncentracija 2001 m. buvo 115000 mg/l, 2003 m. – 105800 mg/l, o 2006-2007 m. laikotarpiu vidutiniškai siekė 48980 mg/l. Paskutiniojo (2007 m. spalio mėn.) tyrimo metu ši koncentracija jau neviršijo 35752 mg/l. Gręžinyje 10s AA reikšmės labiau išbarstytos, tad šie pokyčiai sudėtingesni. Per visą stebėjimų laikotarpį AA koncentracija šiame gręžinyje  keitėsi nuo 67740 iki 15206 mg/l (vidutinė 2006-2007 m. – 39430 mg/l). Palyginę pradines (1999-2001 m.) ir 2006-2007 m. laikotarpio vidutines AA koncentracijas, matome, kad šio komponento sumažėjimas taršos epicentre (gręž. 2s ir 10s) siekia 42-57%.
Toksinio benzeno koncentracija gręž. 2s per monitoringo laikotarpį nuo 41100 mg/l (2001 m.) sumažėjo iki 17818-26200 mg/l (2007 m.). Gręžinyje 10s ji atitinkamai keitėsi nuo 12490 iki 3013 mg/l. Panašios visų šių angliavandenilių koncentracijų mažėjimo tendencijos būdingos ir gręžinio 17s vandeniui.
Nuo taršos epicentro einant į naftos dėmės periferiją, NP koncentracija vandenyje tampa žymiai mažesnė. Į šiaurę, gręžinyje 11s AA kiekis šiuo metu siekia 2030 mg/l. Gręžinyje 14s per stebėjimų laikotarpį šis kiekis svyravo tarp 0-144 mg/l (vidutinis 2006-2007 m. – apie 40 mg/l). Visuose kituose savivaldybės monitoringo taškuose 2004-2007 m. aromatinių angliavandenilių kiekis praktiškai lygus nuliui.
 Tiriant galimą naftos produktų sklaidą link Vidzgirio vandenvietės, panaudojome ir UAB "Dzūkijos vandenys" monitoringo gręž. 26s, 27s duomenis (žr. 4.6 pav). 2004-2006 m. laikotarpiu nei gruntiniame (gręž. 27s), nei Žemaitijos-Dainavos (gręž. 26s) sluoksniuose benzeno ir apskritai aromatinių angliavandenilių neaptikta.
Daugiaciklių aromatinių angliavandenilių kiekiai visame taršos naftos produktais areale palyginus nedideli – normuojamų DAA suma, kaip ir benz(a)pireno koncentracija 2004 m. tik gręž. 2s vandenyje viršijo geriamojo vandens normatyvus, o 2005, 2006 ir 2007 m. nė viename vandens bandinyje šie normatyvai neviršyti. Pvz., 2007 m. maksimali normuojamų DAA koncentracija gręžinyje 10s siekė vos 0,077 mg/l (DLK – 0,1 mg/l). Didžiausias suminis viso DAA spektro kiekis tame pačiame gręžinyje – 5,08 mg/l, o gręž. 2s – 1,84 mg/l.
Tam tikros nedidelės NP koncentracijos jau anksčiau buvo pastebėtos ir Žemaitijos-Dainavos horizonto vandenyje [1, 2, 4-6]. 2004-2007 m. laikotarpiu tiek aromatinių, tiek ir normuojamų daugiaciklių aromatinių angliavandenilių kiekis abiejuose savivaldybės monitoringo gręžiniuose (gręž. 23s, 25s), kaip ir minėtame gręž. 26s, buvo praktiškai lygus nuliui, t.y. mažesnis už laboratorinių tyrimų jautrumo ribą.
Taršos naftos produktais areale aptinkama ir nemažai ištirpusių gruntiniame  vandenyje fenolių. Jų koncentracijos 2004 m. siekė nuo 0,000 iki 0,581 mg/l, 2005 m. – nuo 0,001 iki 0,69 mg/l, 2006 m. – nuo 0,0008 iki 0,0837 mg/l.  2007 m. fenolių kiekis svyravo nuo 0,00045 iki 0,057 mg/l ir 7-se iš 10 bandinių viršijo ankstesnę DLK geriamajame vandenyje, kuri pagal HN 48-1994 buvo 0,001 mg/l.
Pažymėtina, jog pagal galiojančią LGT nustatytą pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį tvarką, tais atvejais, kai ūkio subjekto apylinkėse požeminis vanduo naudojamas gėrimo ir buities reikmėms, didžiausia jame leidžiama fenolių koncentracija yra 0,005 mg/l. Šis kiekis 2007 m. buvo viršytas tik taršos epicentre (gręž. 2s, 17s). Anksčiau, pvz., 2005-2006 m., šią ribą jis viršydavo ir periferinėje "naftos dėmės" dalyje (14s, s25). 
Giliau slūgsančiame Žemaitijos-Dainavos vandeningojo sluoksnio vandenyje (gręž. 23s, 25s, 26s) fenolių kiekis 2006-2007 m. svyravo tarp 0,0004-0,0132 mg/l. Panašios fenolių koncentracijos tiek gruntiniame, tiek tarpsluoksniniame vandenyje, rodančios požemio taršą, čia buvo aptinkamos ir anksčiau.

IŠVADOS

 1. Alytaus savivaldybės požeminio vandens monitoringas, pradėtas dar 1998 m. pabaigoje, pastaraisiais metais buvo tęsiamas pagal 2004 m. kovo 23 d. Lietuvos geologijos tarnyboje patvirtintą 2004-2007 m. programą. Kasmet 27-se monitoringo tinklo taškuose 2 kartus tiriama paviršinio, gruntinio ir tarpsluoksninio vandens cheminė sudėtis bei 4 kartus matuojamas vandens lygis ir naftos plėvelės virš gruntinio vandens paviršiaus storis. Darbų eigoje monitoringo tinklą dėl techninių priežasčių teko nežymiai koreguoti.
2. Gruntinio ir tarpsluoksninio vandens lygis pasižymėjo tam tikrais sezoniniais svyravimais. Jo pokyčiai per 2004-2007 m. nebuvo dideli ir praktiškai neviršijo 1 m. Miestas yra požeminio vandens mitybos srityje, čia ir toliau tebevyrauja slūgstanti požeminio vandens filtracija, todėl užterštas gruntinis vanduo gali pertekėti gilyn – pirmiausia į Varduvos-Žemaitijos, o vėliau – ir į Žemaitijos-Dainavos tarpsluoksninius horizontus. Naftos plėvelės storio matavimai rodo, jog atlikus naftos valymo (išsiurbimo) darbus, NP taršos areale situacija dar nėra stabili. Arealo centre (gręž. 2s, 10s) NP sluoksnelis, anksčiau kurį laiką didėjęs, 2004-2007 m. gerokai suplonėjo ir dabar neviršija 5-7 cm.
3. Atlikti išsamūs vandens cheminės sudėties tyrimai parodė, jog gruntinis vanduo mieste daugiausia užterštas nitratais, kurių  koncentracija 2007 m. vidutiniškai siekė 57-70 mg/l (maksimali – 281 mg/l), kitais azoto junginiais (nitritais, amoniu), o taip pat neoksiduota organine medžiaga. Didžiausios amonio, organinės medžiagos (pagal permanganato indeksą bei ChDS) vertės būdingos taršos naftos produktais arealui. PI rodiklis čia siekia 15-35 mg/lO2, o CHDS – iki 146-250 mg/lO2. Nemažos šių rodiklių reikšmės nustatytos ir kai kuriuose monitoringo taškuose, esančiuose kitose miesto dalyse. Sprendžiant iš bendrosios cheminės sudėties, vidutinis gruntinio vandens užterštumo lygis mieste per nagrinėjamą laikotarpį pakito nedaug. Tačiau atlikus detalią analizę, mieste pastebimas tam tikras taršos nitratais, sulfatais, kai kur – ir chloridais mažėjimas. Nemažėja, o gal būt, netgi šiek tiek didėja organinės medžiagos kiekiai.
4. Mikroelementų vertės pasižymi epizodiškais "šuoliais", tačiau iš esmės atitinka geriamojo vandens standartus, nors retsykiais ir gerokai viršija gamtinį foną. Anksčiau žinomame gruntinio vandens taršos sunkiaisiais (tame skaičiuje ir toksiniais) metalais plote ties pietiniu pramonės rajonu (šul. sc73) chromo kiekis 2004-2007 m. svyravo tarp 4-204 mg/l ir epizodiškai viršydavo DLK geriamajam vandeniui. Ši anomalija susijusi su buvusia Alytaus mašinų gamyklos (dabar – AB "Astra") galvaninio cecho veikla. Pastaruoju metu tokia veikla čia nevykdoma, tad pačioje šios įmonės teritorijoje tarša blėsta. Taršos naftos produktais zonoje padidintos kai kurių mikroelementų koncentracijos (epizodiškai viršijančios DLK) aptiktos ir tarpsluoksniniame vandenyje.
5. Naftos produktų (aromatinių ir daugiaciklių aromatinių angliavandenilių) bei fenolių tyrimų buv. Alytaus  naftos bazės poveikio zonoje rezultatai rodo, kad užterštumo mastas dar yra pakankamai didelis, nors 2004-2007 metais jis dar šiek tiek sumažėjo. Taršos epicentre gręžiniuose 2s, 10s 2006-2007 m. vidutinis aromatinių angliavandenilių kiekis sudarė 39430-48980 mg/l (pvz., 1999-2001 m. jis siekė iki 67740-115000 mg/l). Toksinio benzeno koncentracijos 2006-2007 m. gręž. 2s kito tarp 11440-26200 mg/l, o gręž. 10s – 3010-3300 mg/l ir buvo 2-3 kartus mažesnės, nei pradiniu 1999-2001 m. laikotarpiu. Nedidelės NP (aromatinių angliavandenilių) koncentracijos anksčiau buvo pastebėtos ir Žemaitijos-Dainavos sluoksnio vandenyje, tačiau 2004-2007 m. jos buvo praktiškai lygios nuliui. Visame taršos naftos produktais areale, kaip ir anksčiau, gruntiniame ir tarpsluoksniniame vandenyje randama ištirpusių fenolių, kurių kiekiai 2004-2007 m. svyravo nuo 0 iki 0,69 mg/l ir daugelyje bandinių viršijo ankstesnę geriamojo vandens DLK (0,001 mg/l). Tačiau pagal galiojančią pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį tvarką, didžiausia leidžiama fenolių koncentracija (0,005 mg/l) 2007 m. buvo viršyta tik pačiame "naftos dėmės" epicentre (gręž. 2s, 17s). Anksčiau, pvz., 2005-2006 m., šią ribą ji viršydavo ir kai kuriuose kituose taškuose (14s, s25). 
6. Šiame darbe, remiantis naujausia savivaldybės ir stambiausių ūkio subjektų Alytuje požeminio vandens monitoringo informacija, buvo iš naujo atliktas matematinis-hidrogeologinis modeliavimas ir įvertintas pakitusių gruntinio vandens taršos anomalijų poveikis pagrindiniam Alytuje geriamojo vandens šaltiniui – Žemaitijos-Dainavos tarpsluoksniniam vandeningajam horizontui. Atlikti keli modeliavimo variantai parodė, jog prognoziniai vandens kokybės pokyčiai bus šiek tiek kitokie, nei nustatyti 2000 m. ar 2003 m. modeliuose, tačiau naftos produktų sklaidos gruntiniame ir Žemaitijos-Dainavos horizonte atžvilgiu šios prognozės akivaizdžiai yra palankesnės.
7. Ši hidrogeologinė monitoringo ataskaita yra baigiamoji, tad joje tikslinga pateikti tam tikrus siūlymus dėl naujos monitoringo programos sudarymo. Visų pirma, neabejotinai savivaldybės požeminio vandens monitoringą reikia tęsti toliau. Kol kas nematyti priežasčių, dėl kurių būtų galima iš esmės keisti ir monitoringo tinklą: nors kai kuriais atvejais požemio užterštumas kažkiek mažėja, tačiau taršos zonų plotai nedaug tepasikeitę. Todėl manome, kad turėtų išlikti ankstesnis monitoringo tinklas, atsižvelgiant į 2005-2007 m. padarytas nežymias jo korektūras, susidedantis iš 27 taškų. Atliekamų savivaldybės monitoringo darbų apimtys iš esmės yra būtinos ir pakankamos požeminės hidrosferos būklės stebėjimams, kontrolei ir prognozei, tačiau galėtų būti šiek tiek koreguojamos, atsižvelgiant į mieste nustatytus dėsningumus, naujausius normatyvinius dokumentus ir kt. Manome, kad ateityje jau būtų galima kažkiek sumažinti ištirpusių vandenyje naftos produktų (ypač daugiaciklių aromatinių angliavandenilių) buvusios Alytaus naftos produktų saugyklos poveikio zonoje tyrimų detalumą.