2006 m. stebėsena

Lietuvoje yra vykdomas trijų lygių – valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų požeminio vandens monitoringas. Pagal Aplinkos monitoringo įstatymą savivaldos institucijos turi organizuoti savivaldybių monitoringą ir vykdyti šias funkcijas: stebėti savo teritorijos gamtinės aplinkos (požeminio vandens) būklę; vertinti ir prognozuoti pokyčius bei galimas pasekmes; teikti informaciją visuomenei ir valstybės institucijoms. Šio monitoringo tikslas – kontroliuoti miesto geriamojo vandens šaltinių būklę, pokyčius. Šiuose plotuose gali būti ir ūkio subjektų, darančių neigiamą įtaką požeminei hidrosferai ar naudojančių išteklius. Šie ūkio subjektai savo ruožtu turi vykdyti taršos šaltinių ir jų poveikio aplinkai monitoringą bei teikti informaciją valstybės bei savivaldos institucijoms.

Alytus – vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, kuriame visi šie monitoringai suderinti tarpusavyje ir gerai papildo vienas kitą. Alytaus miesto savivaldybės požeminio vandens monitoringas pradėtas vykdyti 1998 m. pabaigoje ir iki pat šio laiko nenutrūkstamai tęsiamas. Nuo pat pradžių jis atliekamas pagal Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamente suderintas ir Lietuvos geologijos tarnyboje patvirtintas programas.  Pirmoji iš jų apėmė 1999-2000 m., antroji – 2001-2003 m., trečioji – 2004-2007 m. laikotarpius. Pastaroji šiuo metu galiojanti programa LGT patvirtinta 2004 m. kovo 23 d. [3]. Kaip ir ankstesnės, ji skirta tik savivaldybės monitoringui, nes ūkio subjektų monitoringas vykdomas pagal atskiras patvirtintas programas. Per visą minėtą laikotarpį Alytaus m. savivaldybės požeminio vandens monitoringą atliko UAB "Vilniaus hidrogeologija".
2006 metais be programoje numatytų tyrimų, atsižvelgiant į Sūduvos g. 14 namo gyventojų susirūpinimą dėl prastos šulinio vandens kokybės, savivaldybės pageidavimu buvo papildomai atlikta spėjamai naftos produktais užteršto vandens cheminės sudėties analizė.
Požeminio vandens monitoringo lauko darbus atliko UAB "Vilniaus hidrogeologija" specialistai – A.Mališauskas, R.Tamošaitis, M.Paukštė. Vandens cheminės sudėties ir įvairių kokybės rodiklių tyrimai atlikti UAB "Grota", Fizikos instituto bei Geologijos ir Geografijos instituto laboratorijose. Hidrogeologinę ataskaitą rengė A.Bendoraitis.
Pilna ir trumpa cheminė, ChDS, ištirpusio deguonies, aromatinių ir daugiaciklių aromatinių angliavandenilių analizė atlikta UAB "Grota" laboratorijoje. Mikroelementai nustatyti Fizikos instituto Atmosferos užterštumo tyrimų laboratorijoje, o fenoliai – Geologijos ir geografijos instituto Hidrocheminių tyrimų laboratorijoje. Vandens lygio, naftos plėvelės storio matavimus ir tam tikrus hidrocheminius tyrimus (pH, Eh, savitasis elektros laidis, temperatūra) lauko sąlygomis atliko UAB "Vilniaus hidrogeologija".

Požeminio vandens lygių, temperatūros ir naftos plėvelės storio kitimas

2006 metais 4 kartus atlikti vandens lygio ir naftos plėvelės virš gruntinio vandens paviršiaus storio matavimai.
Alytuje gruntinis vanduo daugiausia slūgso 0,5- 17 m gylyje. Sekliausiai jis glūdi priemolingose aukštumose bei žemutinėse smėlingose  Nemuno terasose. Aukštutinių (III, IV) terasų smėliuose ir žvyruose gruntinis vanduo sutinkamas žymiai giliau. Sezoniniai gruntinio vandens lygio svyravimai gana skirtingi. Veikiamas Nemuno lygio pokyčių, jis labiausiai svyruoja salpinėje, I ir II viršsalpinėse terasose (svyravimų amplitudė – iki 3 m), tuo tarpu aukštesnėse terasose ir aukštumose ši amplitudė neviršija 0,4-1 m.  
Esamuose savivaldybės monitoringo tinklo taškuose (šuliniuose, gręžiniuose), kurie charakterizuoja daugelį miesto geomorfologinių rajonų, 2006 metais gruntinis vanduo slūgsojo nuo 0,60-0,71 m (šulinys sc185) iki 16,29-16,60 m (šulinys s25) gylyje. Gruntinio vandens lygio abs. aukščių intervalas gana platus – nuo 72,3-72,6 (sc134) iki 156,3-156,4 m NN (sc185). Metinė gruntinio vandens lygio svyravimų amplitudė 2006 m. siekė 0,08-0,78 m (vidutiniškai – apie 0,3-0,4 m) ir daugelyje šulinių buvo kiek mažesnė, nei praėjusiais metais.
Tarpmoreninio Varduvos-Žemaitijos vandeningojo horizonto vandens lygis gręžinyje 28s slūgsojo 16,20-16,83 m gylyje (74,0-74,6 m NN), o Žemaitijos-Dainavos horizonto (gręž. 23s, 25s) – 29,3-31,3 m gylyje (apie 64,4-66,2 m NN).
Gruntinio ir tarpsluoksninio vandens lygių kitimo mieste tendencijų išryškinimui pratęsti anksčiau sudaryti jų svyravimų kai kuriuose charakteringuose taškuose grafikai. Jau anksčiau buvo pastebėta, kad daugelyje analizuojamų taškų nuo 2000 m. iki 2003 m. vasaros gruntinio vandens lygis sistemingai žemėjo. 2004-2005 m. laikotarpiu jis (įskaitant ir paviršinio Dailidės ežerėlio vandens lygį) iš esmės kilo, o 2006 m. – vėl šiek tiek nukrito, tačiau visuomet buvo aukštesnis už minimalų 2005 m lygį. Tai susiję su gamtinėmis priežastimis – ilgalaikiais gruntinio vandens mitybos pokyčiais. Panašios į šias tendencijos būdingos ir abiejų tarpmoreninių horizontų (Varduvos-Žemaitijos ir Žemaitijos-Dainavos) vandens lygiams. Pastebėta, kad tarpmoreninio Žemaitijos-Dainavos horizonto vandens lygio kilimui tam tikros reikšmės turėjo 2001 m. sustabdyta Alytaus centralizuotos Vidzgirio vandenvietės eksploatacija.
2006 metais bendras hidrodinaminės situacijos pobūdis mieste nepasikeitė. Kaip ir anksčiau, čia tebevyrauja slūgstanti požeminio vandens filtracija: gruntinio vandens lygis slūgso aukščiausiai, todėl šis vanduo gali pertekėti gilyn – pirmiausia į Varduvos-Žemaitijos, o vėliau – ir į Žemaitijos-Dainavos tarpsluoksninius horizontus.
Požeminio vandens temperatūra matuojama 2 kartus per metus, semiant vandens mėginius įvairiems hidrocheminiams tyrimams. Per visą monitoringo laikotarpį didžiausi jos sezoniniai svyravimai (6-16 oC) būdingi sekliausiai (0,5-2,5 m gylyje) slūgsančiam gruntiniam vandeniui (šul. sc182, sc185). Giliau (10-18 m gylyje) gruntinio vandens temperatūra metų bėgyje stabilesnė ir svyruoja daugiausia tarp 8-12 oC. Jau anksčiau pastebėta, kad šiame temperatūrų fone gręžinių 14s, 17s, 2s vandens temperatūra būna kiek aukštesnė, kas gali būti siejama su tam tikrais biocheminiais procesais taršos naftos produktais areale, o taip pat ir su kitais reiškiniais, pvz., galimais nutekėjimais iš miesto komunikacijų.
Buvusios Alytaus naftos bazės taršos zonoje esančiuose gręžiniuose 2s, 10s, 17s sistemingai atliekami naftos produktų (NP) plėvelės storio matavimai. Nuo 1995 m. iki 1999 m. rugpjūčio mėn. bazės teritorijoje UAB "Grota" atliko požemio valymo darbus, kurių metu buvo išsiurbta didesnė dalis ten per daugelį metų susikaupusių skystų NP. Po valymo NP sankaupa ant gruntinio vandens paviršiaus liko tik lokaliose vietose. Buvusios naftos bazės teritorijos vakarinėje dalyje jos plotas – apie 400 m2, o NP sluoksnio storis – iki 0,58 m. Už bazės ribų (link Vidzgirio miško) ši sankaupa paplitusi 3200 m2 plote, o NP sluoksnio storis dviejuose šuliniuose – 0,3-0,4 m. Visi vėlesnių stebėjimų duomenys rodo, jog atlikus naftos siurbimo darbus, situacija čia dar nėra ir, matyt, dar ilgai nebus stabili, tekant gruntinio vandens srautui ir svyruojant jo lygiui, virš jo esančio NP sluoksnelio storis keičiasi.
Taršos epicentre (gręž. 10s) 1999 m. po valymo NP sluoksnelio storis vidutiniškai siekdavo 50 cm. Vėliau, iš pradžių kiek pamažėjęs, apie porą metų sistemingai storėjo (iki 92 cm), o 2003 m. vėl beveik "sugrįžo" į pirminę būklę. 2004 ir 2005 m. naftos produktų sluoksnis dar labiau plonėjo (2004 m. jo storis siekė 21-34 cm, o 2005 m. – 12-21 cm). Panašus jis buvo ir 2006 m. – 9-24 cm. Gręžinyje 2s NP plėvelės storio kitimo tendencijos beveik analogiškos. Po valymo jis kurį laiką didėjo (praktiškai nuo 0 iki 54 cm), 2004 m. sumažėjo iki 3-10 cm, o 2005 m. – iki 3-9 cm. 2006 m. jis svyravo tarp 2-17 cm.
Gręžinyje 17s bei kituose matuotuose taškuose kaip ir anksčiau, susikaupusių virš gruntinio vandens lygio laisvų naftos produktų kol kas nerandama. NP plėvelės nerasta ir minėtame Sūduvos g. 14 šulinyje, nors, anot gyventojų, benzino kvapas čia buvo aiškiai juntamas.
Jau ankstesnėse ataskaitose minėjome, kad anksčiau stebėtas NP plėvelės virš gruntinio vandens paviršiaus sluoksnio didėjimas nereiškė intensyvėjančios taršos šiais produktais. Yra žinoma, kad tokie reiškiniai susiję su minėtais vandens lygio svyravimais ir NP kaupimusi pačiuose stebėjimo gręžiniuose, kuriuose dažnai jų būna daugiau, nei vandeningajame horizonte už gręžinio sienelės. Kadangi naujos skystų naftos produktų porcijos į požemį jau seniai nebepatenka, minėti stebėjimų duomenys iš esmės rodo tik tų pačių likusių laisvų NP persiskirstymą erdvėje.
2006 m. pabaigoje buvo prarasti du svarbūs savivaldybės monitoringo tinklo šioje NP taršos zonoje taškai – gręžinys 10s ir šulinys sc170. Gruodžio mėn. atliekant kontrolinius matavimus, nustatyta, kad minėtas šulinys likviduotas, o gręž. 10s – sugadintas (užpiltas žemėmis?). Šiuo metu esamas jo gylis – tik 6,6 m, kai tikrasis gręžinio gylis – 11 m (gręžinio filtras įrengtas 7-10 m, sėsdintuvas – 10-11 m gylyje). Taigi kitais metais šis gręžinys turi būti suremontuotas (pergręžtas) arba vietoj jo parinktas kitas šioje zonoje esantis tinkamas stebėjimams gręžinys. Vietoj nebeegzistuojančio šulinio sc170 būtų galima parinkti kitą tame pačiame rajone esantį, pvz., jau minėtą Sūduvos g. 14 šulinį arba gręžinį.

Požeminio vandens cheminė sudėtis ir jos pokyčiai

 Kai kurie pagrindiniai gruntinio ir tarpsluoksninio vandens cheminės sudėties formavimosi ir jo taršos pasiskirstymo mieste dėsningumai jau yra žinomi iš įvairių čia anksčiau atliktų specialių tyrimų ir požeminio vandens monitoringo. Nustatyta, jog Alytuje, kaip ir kiekviename panašaus dydžio Lietuvos mieste, gruntinis vanduo yra gerokai užterštas. Įvairiose miesto dalyse taršos pobūdis ir intensyvumas skirtingi. Pvz., senojoje miesto dalyje akivaizdžiai pastebimi komunalinės-buitinės taršos požymiai. Be to, čia išsidėstęs ir pagrindinis požeminio vandens taršos židinys mieste – naftos bazė ir nuo jos miesto centro link nutįsęs naftos produktų šleifas. Buitinio pobūdžio tarša būdinga ir miesto pakraščiuose esantiems individualiųjų namų kvartalams. Su miesto pramone sietinos integruotos gruntinio vandens taršos anomalijos daugiausiai formuojasi ties šiauriniu ir pietiniu pramoniniais rajonais.
Yra žinoma, kad gruntinio vandens cheminės sudėties anomalijos mieste keičiasi, tačiau dėl labai mažo hidrocheminių procesų greičio požemyje tie pokyčiai nėra dideli. Visgi vienur pastebėti tam tikri požemio savivalos reiškiniai, kitur – kiek didėjantis užterštumas. Tai susiję ne vien su realiais pokyčiais, bet ir su didėjančiu atliekamų tyrimų detalumu, naujai ištirtų teritorijų plotais, plečiantis ūkio subjektų monitoringo tinklui mieste, t.y. vis gausėjančia informacija apie gruntinio vandens būklę mieste. Iš įvykusių teigiamų pokyčių pažymėtinas pastaraisiais metais šiek tiek sumažėjęs taršos aromatiniais ir daugiacikliais aromatiniais angliavandeniliais mastas Alytaus naftos bazės poveikio zonoje, nors jis dar yra pakankamai didelis. Analizuodami ataskaitinio laikotarpio hidrocheminių tyrimų duomenis, kaip ir ankstesnėse ataskaitose, pirmiausia juos palyginsime su galiojančiais geriamojo vandens normatyvais – Lietuvos higienos norma HN 24:2003 (1 lentelė). Kaip ir anksčiau, prie gruntinio vandens čia sąlyginai priskirti Dailidės ežero paviršinis (postas p1) ir Varduvos-Žemaitijos horizonto požeminis (gręž. 28s) vanduo. Priminsime, kad pastarąjį horizontą ties 28s gręžiniu tik sąlyginai galima laikyti tarpsluoksniniu, nes čia jį nuo gruntinio skiria labai mažas silpnai laidžių vandeniui nuogulų sluoksnelis. Dėl to šioje vietoje gruntinio ir Varduvos-Žemaitijos horizontų vandens cheminė sudėtis yra beveik identiška. Tokiu būdu gruntinį vandenį pagal įvairias analites charakterizuoja iki 45, o Žemaitijos-Dainavos horizonto vandenį (gręž. 23s, 25s) – iki 4 bandinių.

1 lentelė. Gruntinio ir tarpsluoksninio vandens cheminės sudėties Alytaus savivaldybės monitoringo tinklo taškuose 2006 m. palyginimas su HN 24:2003
 

 

DLK

Gruntinis horizontas

agII-Ižm-dn

Analitė

pagal

horizontas

 

HN24:2003

nuo-iki

vidurkis

mediana

N*

nuo-iki

BM, mg/l

-

302-1142

593

554

-

404-708

SEL, µS/cm

2500

473-2370

985

910

nėra

466-1009

BK, mg-ekv/l

-

4,36-13,02

8,78

8,26

-

6,3-7,36

pH

6,5-9,5

7,01-8,78

7,57

7,51

nėra

7,22-7,64

Eh, mV

-

-140÷211

63

60

-

-34÷176

Temperatūra, oC

-

7,7-19,0

10,6

10,0

-

9,7-10,7

PI, mg/lO2

5,0

0,5-28,15

4,89

2,52

9/46

1,48-2,67

ChDS, mg/lO2

-

5,8-96,0

21,7

15,2

-

14,3-20,6

Cl, mg/l

250

10,8-426,0

67,4

50,1

1/45

33,5-176,3

SO4, mg/l

250

0,75-189,0

45,8

33,3

nėra

9,1-32,5

HCO3, mg/l

-

202-686

439

413

-

359-415

NO2, mg/l

0,50

<0,01-0,263

<0,05

<0,05

nėra

<0,05-3,56

NO3, mg/l

50

<0,50-192,6

62,3

49,6

19/45

<0,50-29,0

Na, mg/l

200

9,4-150,2

40,8

35,1

nėra

25,9-103,3

K, mg/l

-

1,5-50,8

18,8

13,0

-

2,0-42,8

Ca, mg/l

-

50,0-204,0

131,9

122,4

-

89,4-123,0

Mg, mg/l

-

15,8-48,7

26,3

24,6

-

14,5-22,0

Fe bendra, mg/l

0,2

0,033-11,23

2,00

0,64

2/6

3,60-4,77

NH4, mg/l

0,50

<0,01-5,52

0,64

0,05

5/21

0,38-2,66

Mn, mg/l

0,050

0,002-0,033

0,015

-

nėra

0,066-0,209

Cr, µg/l

50

1-9

3,8

-

nėra

3-4

Cd, µg/l

5,0

<0,3

<0,3

-

nėra

<0,3

Ni, µg/l

20

1-13

6,5

-

nėra

<1

Pb, µg/l

25

<1-6

2,8

-

nėra

<1-1

Cu, mg/l

2,0

0,002-0,007

0,0045

-

nėra

0,001-0,005

Se, µg/l

10

<1

<1

-

nėra

<1

Hg, µg/l

1,0

0,026-0,036

0,031

-

nėra

-

DAA**, µg/l

0,10

<0,026

<0,026

 

nėra

<0,026

Benz(a)pirenas, µg/l

0,010

<0,002

<0,002

-

nėra

<0,002

Benzenas, µg/l

1,0

<1,0-19439

-

-

6/14

<1,0

Fenoliai, mg/l

-

0,0008-0,0837

0,020

0,0034

-

<0,0004-0,0132

 

Pastabos ir sutrumpinimai:
N* – analizių, viršijančių DLK, kiekis/bendras analizių kiekis; BM – bendroji mineralizacija (sausoji liekana); SEL – savitasis elektros laidis; BK – bendrasis kietumas; PI – permanganato indeksas (skaičius); ChDS – cheminis deguonies suvartojimas; DAA** – daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai (benzo-b-fluoranteno, benzo-k-fluoranteno, benzo-ghi-perileno, indeno-1,2,3-cd-pireno verčių suma).
Kaip ir anksčiau, nepaisant nemažo taršos mieste intensyvumo, pagal daugelį makrokomponentų 2006 m. tirtas gruntinis vanduo atitiko geriamojo vandens normas. Atskiruose taškuose DLK (specifikuotas ir ribines rodiklių vertes) viršijo tik organinės medžiagos pagal permanganato indeksą PI (arba permanganato skaičių PS) chloridų, azoto junginių (nitratų, amonio), o taip pat bendrosios geležies koncentracijos. Pažymėtina, kad ankstesniais metais DLK viršijančių rodiklių sąrašas buvo kiek platesnis, į jį retsykiais patekdavo dar ir nitritai, sulfatai, manganas. Minėtų komponentų analizių, viršijančių DLK, kiekis svyruoja nuo 1 iki 19. Net 19 iš 45 gruntinio vandens mėginių buvo viršyta didžiausia leidžiama nitratų koncentracija (50 mg/l). Pažymėtina, kad anksčiau tokių mėginių buvo daugiau, pvz., 2004 m. – 28, 2005 m. – 21 [4, 5]. Be to, lyginant su ankstesniuoju laikotarpiu, monitoringo tinklo taškuose sumažėjo ir šio komponento vidutinė koncentracija. Tai matome iš vidurkinių ir medianinių NO3- reikšmių (2001 m. atitinkamai 95,3 ir 72,1 mg/l, 2002 m. – 86,8 ir 66,4 mg/l, 2003 m. – 101,7 ir 80,6 mg/l, 2004 m. – 80,1 ir 67,6 mg/l, 2005 m. – 78,5 ir 61,0 mg/l, o 2006 m. – 62,3 ir 49,6 mg/l).
Tam tikrą mažėjimo tendenciją turi ir absoliučiai didžiausios nitratų vertės. 2001-2002 m. šulinyje sc134 jos siekė 359 ir 347 mg/l, 2003-2004 m. šul. sc90 – 401 ir 284 mg/l, o 2005 m. vėlgi didžiausios buvo šulinyje sc134 – 274 mg/l. 2006 m. maksimali NO3-  koncentracija šiame šulinyje neviršijo 192,6 mg/l. Jau anksčiau pastebėta, kad tai gali būti susiję ne tik su taršos mažėjimu, bet ir su gamtiniais gruntinio vandens lygio mieste svyravimais, kai santykinai padidėjus vandens kiekiui šuliniuose, teršalai atsiskiedžia.
Didžiausios amonio, organinės medžiagos (pagal permanganato indeksą bei ChDS) vertės būdingos taršos naftos produktais arealui (ypač gręž. 2s, o taip pat 17s, šul. sc170 ir kt.). Tačiau nemažos šių rodiklių reikšmės nustatytos ir kai kuriuose monitoringo taškuose, esančiuose kitose miesto dalyse).
 Ankstesni stebėjimai parodė, jog pavieniais atvejais gruntiniame vandenyje DLK pagal higienos normą HN 24:2003 viršydavo ir kai kurių toksinių mikrokomponentų (Cr, Pb) koncentracijos. Didžiausi visame monitoringo tinkle chromo kiekiai nuolat aptinkami šulinyje sc73, kuris patenka į iš anksčiau žinomą gruntinio vandens taršos sunkiaisiais metalais (Ni, Cd, Cr) plotą ties pietiniu pramonės rajonu. 1999-2004 metų laikotarpiu chromo koncentracija šulinyje sc73 svyravo nuo 0,5 iki 98 mg/l. 2005 m. šie kiekiai buvo dar didesni (4-204 mg/l) ir viename iš dviejų bandinių net 4 kartus viršijo DLK geriamajam vandeniui (50 mg/l). Tiesa, 2005 m. mėginiai buvo imami iš kito netoli nuo sc73 esančio šulinio, tačiau, kaip matėme, abiejuose šiuose šuliniuose gruntinio vandens mikrokomponentinė sudėtis yra labai panaši. 2006 m. Cr kiekis šul. sc73 jau buvo stabilus ir gerokai mažesnis – 7-9 mg/l.
Visoje šioje zonoje mikroelementų koncentracijų padidėjimas siejamas su buvusia Alytaus mašinų gamyklos veikla. Pvz., 2003 m. AB Mašinų gamyklos "Astra" teritorijoje atlikus tyrimus, šalia buvusio galvaninio cecho išgręžtame gręžinyje gruntiniame vandenyje chromo koncentracija siekė 195 mg/l. Be to, čia konstatuota aukšta gyvsidabrio koncentracija (2,78 mg/l), taipogi viršijanti DLK (1 mg/l). 2005 m. monitoringo duomenimis, šių elementų kiekiai įmonės teritorijoje buvo mažesni – maksimali chromo koncentracija siekė 46 mg/l, gyvsidabrio – 0,015 mg/l [9]. 2006 m. Cr kiekis dar labiau sumažėjo ir svyravo tarp 3-14 mg/l. Gyvsidabrio koncentracija siekė 0,041 mg/l, švino – iki 26 mg/l.
Kai kurių sunkiųjų metalų koncentracijų kitimas minėtame savivaldybės monitoringo taške sc73 parodytas 2 lentelėje.

2 lentelė. Chromo ir švino koncentracijos šulinio sc73 vandenyje
 

Data

Mikroelementų koncentracijos, mg/l

 

Chromas, Cr

Švinas, Pb

1999.02.24

78

4,4

1999.09.07

0,5

1

2001.09.25

-

11

2002.08.29

98

3

2003.08.27

53,2

9,5

2004.06.23

41

1

2004.10.15

74

2

2005.04.20

204

1

2005.09.01

4

16

2006.05.24

7

5

2006.09.12

9

1

 

Taigi chromo koncentracija dažnai būna didesnė už DLK. Švino kiekis normų neviršija, tačiau dažnai būna didesnis už foninį gruntiniame horizonte. 2004 m. šiame taške buvo ištirta gyvsidabrio koncentracija – ji atitiko reikalavimus geriamajam vandeniui (0,052 mg/l). Dar mažiau gyvsidabrio čia aptikta 2005 m. (0,012-0,032 mg/l) ir 2006 m. – 0,026 mg/l.
Vandens kokybės pokyčių laike analizei pratęsėme (papildėme 2006 m. duomenimis) specialius grafikus, sudarytus tipingose miesto vietose parinktiems tipingiems monitoringo taškams. izontų (gręžiniai 16s, 28s) vandenį. Priminsime, kad šie taškai yra beveik miesto centre, naftos dėmės periferijoje. Jų stebėjimų rezultatai rodo, kad gruntinio ir tarpsluoksninio vandens kokybė yra panaši ir gana prasta, nes antropogeninė tarša yra neabejotinai patekusi ir į tarpsluoksninį vandenį, kuris čia yra labai silpnai izoliuotas nuo gruntinio vandens. Abiejų horizontų požeminio vandens kokybė atskirais laikotarpiais gana sudėtingai kito. Tačiau jau 2003 m. ataskaitoje buvo pastebėta, kad per visą tyrimų periodą (1994-2003 m.) daugelio rodiklių vidutinės vertės buvo gana stabilios, aiškiau išryškėjo tik chloridų, hidrokarbonatų didėjimo bei nitratų mažėjimo tendencijos. Daugelis šių dėsningumų išliko ir 2004-2006 metais, tik išryškėjo sulfatų mažėjimo bei pH rodiklio augimo tendencijos. Be to, gruntiniame vandenyje (s25) pastaraisiais metais čia akivaizdžiai daugėja amonio.
Mikroelementų vertės pasižymi epizodiškais "šuoliais", tačiau iš esmės atitinka geriamojo vandens standartus, nors kartais ir gerokai viršija gamtinį foną. Gręž. 28s vandenyje 2005 m. aptikta 18 mg/l švino, 7 mg/l chromo ir 5 mg/l nikelio. Praeityje būta ir didesnių jų verčių. 2006 m. minėtų elementų kiekiai buvo mažesni: Pb – 3, Cr – 2, Ni – 5 mg/l.
Nagrinėjamų rodiklių verčių pokyčiai yra nevienareikšmiai ir gana dideli – bandymų (analizių) rezultatai retsykiais skiriasi net keletą-keliolika kartų. Kaip jau anksčiau pastebėta, tai gali būti susiję su taršos intensyvumo pasikeitimais bei sezonine kai kurių komponentų koncentracijų kaita, kurią lemia vandens kiekio (lygio) gruntiniame horizonte svyravimai. Bene didžiausiais pokyčiais pasižymi šulinio sc170, esančio taršos naftos produktais arealo periferinėje dalyje, vanduo. Šiame šulinyje būna mažas vandens stulpas (kai kada šulinys būna beveik visiškai sausas), kas gali turėti įtakos nerealiai dideliems kai kurių rodiklių (PS, ChDS, amonio, chloridų ir kt.) šuoliams. Vis dėlto, analizuojant šiuos pakankamai margus ir nevienareikšmius grafikus, ryškėja tam tikri vandens kokybės pokyčių dėsningumai.
Jau anksčiau pastebėta, jog daugelis šulinių sc90, sc182 vandens kokybės grafikų rodo šiek tiek augančią taršą, o sc134 – mažėjančią. 2005 m. šul. sc182 ir sc134 ankstesnės tendencijos išliko ar net dar labiau išryškėjo, o sc90 – atvirkščiai, buvęs daugelio cheminių rodiklių verčių augimas pradėjo stabilizuotis. Tam tikras taršos masto didėjimas būdingas ir anksčiau minėto šul. sc170 vandenyje. 2006 m. ankstesnės  tendencijos iš esmės išliko, tik šul. sc182 taršos mastas kiek sumažėjo. Stabiliausia sudėtimi pasižymi šul. sc232 vanduo.
Sprendžiant iš bendrosios cheminės sudėties, vidutinis gruntinio vandens užterštumo lygis mieste per nagrinėjamą laikotarpį pakito nedaug. Tačiau žvelgiant į minėtų grafikų visumą, jau matomas tam tikras bendras nitratų, sulfatų koncentracijų mažėjimas. Nemažėja, o gal būt, net šiek tiek didėja organinės medžiagos pagal PI, ChDS kiekiai, pH rodiklio vertės. Šias tendencijas ateityje išryškins monitoringo tąsa.
Dailidės Mažojo ežerėlio vandens kokybė yra artima jo apylinkėse išplitusio gruntinio vandens kokybei, tačiau yra žinoma, jog  pagal daugelį makrokomponentų jo vanduo švaresnis, nei gruntinio. 2005 m. jis buvo nedidelės mineralizacijos (sausoji liekana – 0,3 g/l, savitasis elektros laidis – 473-491 mS/cm), kalcio magnio natrio hidrokarbonatinės chloridinės sudėties; jame daugoka ištirpusios organinės medžiagos (PI– 4,15-6,22, ChDS – 26,5 mg/lO2), tačiau mažai azoto grupės junginių (nitratų – iki 0,89 mg/l, nitritų ir amonio – iki 0,05 mg/l), ne per daugiausiai chloridų (50-53 mg/l) ir sulfatų (33-37 mg/l). Lyginant su 2004 ir 2005 m., jo sudėtis beveik nepakito, tik šiek tiek padidėjo organinės medžiagos kiekis.
Žemaitijos-Dainavos vandeningąjį horizontą apibūdinantys abu savivaldybės monitoringo tinklo gręžiniai yra taršos naftos produktais areale. Gręž. 23s yra buv. naftos bazės teritorijoje, pačiame šios taršos epicentre, o gręž. 25s – į šiaurę nuo jo, link miesto centro. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad Žemaitijos-Dainavos horizonto vandens cheminė sudėtis ir kokybė mieste gerokai skiriasi nuo aukščiau slūgsančio gruntinio ir tarpsluoksninio vandens ir yra daug geresnė. Tačiau minėtuose monitoringo gręžiniuose ji skiriasi nuo foninės (Alytaus miestui būdingos neužteršto vandens sudėties), ir tam tikrą šių skirtumų dalį neabejotinai lemia požemio tarša centrinėje miesto dalyje (tiek naftos "dėmė", tiek, matyt, ir kitos jau žinomos anomalijos). Be to, yra žinoma, kad padidintos kai kurių makrokomponentų (ypač chlorido ir natrio) vertės gręž. 25s vandenyje gali būti susijusios ne tik su tarša, bet ir su mineralizuoto vandens prietaka iš netoliese esančio jo iškrovos židinio. Gręžinių 23s ir 25s vandens makrokomponentinę sudėtį, remiantis 2004-2007 m. duomenimis, galima išreikšti tokiomis formulėmis (ekv/%):
 

 

            Gręž. 23s:

 

M0,39-0,46     HCO3 82-88 Cl 11-15 SO4 0-2

                  Ca 60-61 Mg 22-26 Na 12-16

 

 

 

 

            Gręž. 25s:

M0,62-0,71     HCO3 45-49 Cl 41-45 SO4 5-10

                  Ca 47-64 Na 10-37 Mg 1-25

 


            Kaip matome, gręž. 23s vanduo yra mažai pakitusios kalcio, kalcio magnio hidrokarbonatinės sudėties. Gręž. 25s vandens sudėtis įvairesnė – jis būna kalcio, kalcio natrio magnio hidrokarbonatinis chloridinis.
Žemaitijos-Dainavos sluoksnio požeminis vanduo čia pasižymi ir padidinta kai kurių mikrokomponentų koncentracija. Pvz., abiejuose gręžiniuose 2002 m. rasti didoki švino (gręž. 23s – 27 mg/l, gręž. 25s – 87 mg/l), o gręžinyje 25s – dar ir nikelio (29 mg/l) kiekiai. 2003-2006 m. jų koncentracijos geriamojo vandens normų neviršijo, tačiau kai kurios iš jų buvo aiškai didesnės už fonines. 2005 metais Pb koncentracija siekė 1-19 mg/l, Ni – 9-10 mg/l, Cr – 6-25 mg/l. 2006 m. visų šių mikroelementų kiekiai jau buvo gerokai mažesni. Gruntiniame ir tarpsluoksniniame vandenyje ištirpę naftos produktai, t.y. aromatiniai (AA) ir daugiacikliai aromatiniai (DAA) angliavandeniliai, o taip pat fenoliai pagal programą buvo tiriami tik minėtame taršos šiais produktais areale (2s, 10s, 14s, 17s, 23s, 25s, s25, 28s, sc170) ir šalia jo ribų (sc120). Daugiausiai gruntiniame vandenyje ištirpusių naftos produktų, kurių pagrindinę dalį sudaro aromatiniai angliavandeniliai, yra buvusiame šios taršos epicentre – gręž. 2s, kiek mažiau – gręž. 10s, dar mažiau – gręž. 17s. Jų koncentracijos nėra pastovios ir turi tam tikrą mažėjimo laike tendenciją. Pagal 2003 m. taršos epicentre nustatytas aromatinių angliavandenilių koncentracijas šis sumažėjimas vidutiniškai siekė 8-16%. 2004 ir 2005 m. daugelio angliavandenilių kiekis dar labiau sumažėjo.
Šis mažėjimas ypač pastebimas gręžinyje 2s, kuriame AA koncentracija 2003 m. buvo 105800 mg/l, 2004 m. – 80800-86400 mg/l, 2005 m. – 24800-68200 mg/l, o 2006 m.– 38837-46415 mg/l. Gręžinyje 10s šie pokyčiai sudėtingesni. Pvz., 2003 m. AA koncentracija siekė 56800 mg/l, 2004 m. – 36600-37900 mg/l, 2005 m. kito tarp 21500-84300 mg/l, o 2006 m. – tarp 30841-72243 mg/l. Panašiai keitėsi ir toksinio benzeno koncentracija. Ji gręž. 2s 2005 m. sumažėjo iki 4550-27500 mg/l, o 2006 m. – iki 11442-19439 mg/l. Gręžinyje 10s 2005 m. svyravo tarp 5800-27000 mg/l, o 2006 m. – 3170-3302 mg/l (žr. 3.3 lentelę). Panašios visų šių angliavandenilių koncentracijų mažėjimo tendencijos būdingos ir gręžinio 17s vandeniui.
Nuo taršos epicentro einant į naftos dėmės periferiją, NP koncentracija vandenyje tampa žymiai mažesnė: gręžinyje 14s AA koncentracija ankstesnių tyrimų laikotarpiu siekė iki 4,97-28,5 mg/l, o 2004-2006 m. tiek šiame, tiek ir kituose taškuose praktiškai buvo lygi nuliui.
Daugiaciklių aromatinių angliavandenilių kiekiai čia palyginus nedideli – normuojamų DAA suma, kaip ir benz(a)pireno koncentracija 2004 m. tik gręž. 2s vandenyje viršijo geriamojo vandens normatyvus, o 2005 ir 2006 m. nė viename vandens bandinyje šių komponentų nerasta.
Tam tikros nedidelės NP koncentracijos jau anksčiau buvo pastebėtos ir Žemaitijos-Dainavos horizonto vandenyje. 2004-2006 m. laikotarpiu abiejuose gręžiniuose tiek aromatinių, tiek ir normuojamų daugiaciklių aromatinių angliavandenilių kiekis buvo praktiškai lygus nuliui, t.y. mažesnis už laboratorinių tyrimų jautrumo ribą.
Taršos naftos produktais areale aptinkama ir nemažai ištirpusių gruntiniame  vandenyje fenolių. Jų koncentracijos 2004 m. siekė nuo 0,000 iki 0,581 mg/l, 2005 m. – nuo 0,001 iki 0,69 mg/l, o 2006 m. – nuo 0,0008 iki 0,0837 ir net 9-se iš 10 bandinių viršijo ankstesnę DLK geriamajame vandenyje, kuri pagal HN 48-1994 buvo 0,001 mg/l. Pažymėtina, jog pagal galiojančią LGT nustatytą pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį tvarką, tais atvejais, kai ūkio subjekto apylinkėse požeminis vanduo naudojamas gėrimo ir buities reikmėms, didžiausia jame leidžiama fenolių koncentracija yra 0,005 mg/l. Šis kiekis 2006 m. buvo viršytas tik taršos epicentre (gręž. 2s, 14s, 17s). Anksčiau, pvz., 2005 m., šią ribą jis viršydavo ir periferinėje "naftos dėmės" dalyje (s25). 
Giliau slūgsančiame Žemaitijos-Dainavos vandeningojo horizonto vandenyje (gręž. 23s, 25s) fenolių kiekis 2006 m. svyravo tarp 0,0004-0,0132 mg/l. Panašios fenolių koncentracijos tiek gruntiniame, tiek tarpsluoksniniame vandenyje, rodančios požemio taršą, čia buvo aptinkamos ir anksčiau. 
Ir pabaigoje – trumpai apie minėto šulinio (Sūduvos g., 14) vandens kokybę. Pirmiausia reikia pažymėti, kad šis šulinys yra dar 1994 m. nustatytame taršos naftos produktais areale, jo dalyje, kurioje nebuvo skystų NP ant gruntinio vandens paviršiaus, tačiau bendras ištirpusių vandenyje NP kiekis viršijo 0,3 mg/l. Taigi jau seniai žinoma, jog gruntinis vanduo visoje šioje teritorijoje užterštas ir netinkamas gėrimui.
Minėjome, kad 2006 m. atlikus matavimus NP plėvelės virš gruntinio vandens paviršiaus neužfiksuota. Vandenyje nerasta jokių ištirpusių aromatinių angliavandenilių (jų kiekis kol kas mažesnis už 1 mg/l, t.y. atliktų laboratorinių tyrimų jautrumo ribą), o taip pat ir kitų benzino ir dyzelino eilės angliavandenilių. Pagal bendrąją cheminę sudėtį vanduo yra gėlas (sausoji liekana – 643 mg/l), labai kietas (bendrasis kietumas – 9,5 mg-ekv/l), kalcio hidrokarbonatinės sudėties. Apie tam tikrą jo užterštumą liudija ne tik padidėjęs kietumas, bet ir organinės medžiagos kiekis (PI siekia 4,95 mg/lO2, ChDS – 10,8 mg/lO2), chloridų, hidrokarbonatų koncentracijos.
Lyginant su geriamojo vandens higienos norma HN 24:2003, iš analizuotų rodiklių DLK viršija tik nitratai (89,6 mg/l). Tačiau neseniai atsiradęs benzino kvapas ir nemažas fenolių kiekis (0,0035 mg/l). liudija apie galimą šių teršalų migraciją iš netoliese esančių buvusio skystų NP židinio liekanų (žr. 1a pav.), kuri ateityje gali dar labiau intensyvėti. Tad akivaizdu, jog šio šulinio vanduo negali būti naudojamas gėrimui ir buičiai.

 

IŠVADOS

1. Alytaus savivaldybės požeminio vandens monitoringas, pradėtas dar 1998 m. pabaigoje, 2006 m. buvo tęsiamas pagal 2004 m. kovo 23 d. Lietuvos geologijos tarnyboje patvirtintą 2004-2007 m. programą. 2006 m. monitoringo tinklo taškuose 2 kartus buvo tiriama paviršinio, gruntinio ir tarpsluoksninio vandens cheminė sudėtis bei 4 kartus išmatuotas vandens lygis ir naftos plėvelės virš gruntinio vandens paviršiaus storis.
2. Gruntinio ir tarpsluoksninio vandens lygis pasižymėjo tam tikrais sezoniniais svyravimais, jo pokyčiai per 2006 m. siekė 0,1-0,8 m. Mieste ir toliau vyrauja slūgstanti požeminio vandens filtracija, todėl užterštas gruntinis vanduo gali pertekėti gilyn – pirmiausia į Varduvos-Žemaitijos, o vėliau – ir į Žemaitijos-Dainavos tarpsluoksninius horizontus. Naftos plėvelės storio matavimai rodo, jog atlikus naftos valymo (išsiurbimo) darbus, NP taršos areale situacija dar nėra stabili. Arealo centre (gręž. 2s, 10s) NP sluoksnelis, ilgą laiką didėjęs, 2004-2006 m. gerokai suplonėjo ir dabar neviršija 2-24 cm.
3. Kaip ir anksčiau, gruntinis vanduo mieste daugiausia užterštas nitratais, kurių  koncentracija 2006 m. vidutiniškai siekė 50-62 mg/l (maksimali – 193 mg/l), kitais azoto junginiais (nitritais, amoniu), o taip pat neoksiduota organine medžiaga. Lyginant su 2003-2005 m. laikotarpiu, azoto junginių kiekiai gruntiniame vandenyje sumažėjo. Mikrokomponentų koncentracijos buvo gana stabilios, tačiau jau anksčiau žinomame gruntinio vandens taršos sunkiaisiais metalais plote ties pietiniu pramonės rajonu (šul. sc73) jos kiek sumažėjo ir neviršijo DLK geriamajam vandeniui. Mažesni mikroelementų kiekiai rasti ir tarpsluoksniniame vandenyje.
4. Naftos produktų (aromatinių ir daugiaciklių aromatinių angliavandenilių) bei fenolių tyrimų buv. Alytaus  naftos bazės poveikio zonoje rezultatai rodo, kad užterštumo mastas dar yra pakankamai didelis, nors 2004-2006 metais jis dar truputį sumažėjo. Taršos epicentre gręžiniuose 2s, 10s 2006 m. aromatinių angliavandenilių kiekis siekė 30,8-72,2 mg/l, o toksinio benzeno – 3170-19439 mg/l. Nedidelės NP (aromatinių angliavandenilių) koncentracijos anksčiau buvo pastebėtos ir Žemaitijos-Dainavos sluoksnio vandenyje, tačiau 2004-2006 m. buvo praktiškai lygios nuliui. Visame taršos naftos produktais areale, kaip ir anksčiau, gruntiniame ir tarpsluoksniniame vandenyje randama ištirpusių fenolių, kurių kiekiai daugelyje bandinių viršijo ankstesnę geriamojo vandens DLK (0,001 mg/l).
5. 2006 m. vykdant savivaldybės monitoringą papildomai buvo ištirtas Sūduvos g., 14 namo gyventojų šulinio vanduo. Šulinys yra dar 1994 m. nustatytame taršos naftos produktais areale, jo dalyje, kurioje nebuvo skystų NP ant gruntinio vandens paviršiaus, tačiau bendras ištirpusių vandenyje NP kiekis viršijo 0,3 mg/l. Taigi jau seniai žinoma, jog gruntinis vanduo visoje šioje teritorijoje užterštas ir netinkamas gėrimui. Atlikus tyrimus, vandenyje ištirpusių aromatinių angliavandenilių nerasta, tačiau apie tam tikrą jo užterštumą liudija atsiradęs benzino kvapas, nemaža fenolių koncentracija, DLK viršijantis nitratų kiekis, padidėjęs kietumas, organinės medžiagos, chloridų, hidrokarbonatų koncentracijos. Teršalų migracija iš netoliese esančių buvusio skystų NP židinio liekanų ateityje gali dar labiau intensyvėti, tad akivaizdu, jog šio šulinio vanduo negali būti naudojamas gėrimui ir buičiai.
6. 2006 m. pabaigoje buvo prarasti du svarbūs savivaldybės monitoringo tinklo NP taršos zonoje taškai – gręžinys 10s ir šulinys sc170. Gruodžio mėn. nustatyta, kad minėtas šulinys yra likviduotas, o gręž. 10s – sugadintas. Taigi ateityje šis gręžinys turi būti suremontuotas (pergręžtas) arba vietoj jo parinktas kitas šioje zonoje esantis tinkamas stebėjimams gręžinys. Vietoj nebeegzistuojančio šulinio sc170 būtų galima parinkti kitą tame pačiame rajone esantį šulinį arba gręžinį.

Algirdas Bendoraitis 
UAB "Vilniaus hidrogeologija"