2004 m. stebėsena

 

ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS POŽEMINIO VANDENS STEBĖSENA. PATIRTIS IR REZULTATAI


Algirdas Bendoraitis, 
UAB „Vilniaus hidrogeologija",
Vida Mačernienė,
Alytaus miesto savivaldybės administracija

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą, priimtą 1997 m. lapkričio mėn. 20 d., aplinkos (tarp jos ir požeminio vandens) stebėsena yra 3 lygių - valstybinė, savivaldybių ir ūkio subjektų. Iki tol buvo vykdoma tik dviejų lygių stebėsena - valstybinė, kurią atliko Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), ir ūkio subjektų, atliekama požeminį vandenį eksploatuojančių (vandens tiekimo) arba jį teršiančių (gamyklos, kuro bazės, sąvartynai ir pan.) įmonių. Nors visi šie stebėjimai vyko savivaldybių teritorijose, gauta informacija sunkiai pasiekdavo savivaldos institucijas. Daug neaiškumų buvo dėl ūkio subjektų, ypač vandenviečių stebėsenos. Sumažinus valstybės lėšomis vykdomos stebėsenos apimtis, gręžiniai už vandenviečių tvoros tapo „niekieno", nutrūko labai svarbūs požeminio vandens lygio ir cheminės sudėties stebėjimai vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) 2-oje ir 3-ioje juostose. Visas šias spragas tenka užpildyti savivaldybių stebėsenai, kuri pagal įstatymą vykdoma joms priskirtose teritorijose, siekiant gauti detalesnę informaciją apie savivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būklę ir, remiantis objektyvia informacija, planuoti ir įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones". Savivaldos institucijos turi stebėti savo teritorijos gamtinės aplinkos būklę, vertinti ir prognozuoti aplinkos pokyčius bei galimas pasekmes, teikti informaciją visuomenei ir valstybės institucijoms.

Lietuvos miestuose, įskaitant ir Alytų, požeminio vandens šaltinius jau daug metų veikia koncentruotos technogeninės apkrovos ir intensyvi ūkinė veikla. Pirmiausia dėl to nukenčia neapsaugotas nuo taršos gruntinis vanduo, kurį tam tikra gyventojų dalis tebegeria iš šachtinių šulinių. Tai, koks didelis yra gruntinio vandens užteršimo mastas, visų pirma rodo visuomenės sveikatos centrų atliekama gruntinio vandens būklės kontrolė. Tiesa, jų tyrimuose dažniausiai tik konstatuojami faktai, o taršos dėsningumai miestuose lieka neatskleisti. Antra vertus, šiandien pagrindinis geriamojo vandens šaltinis - gilesni tarpsluoksninio vandens horizontai, kuriuos eksploatuoja centralizuotos miestų vandenvietės, pavieniai privatūs gręžiniai. Nustatyti miestų įtaką jiems gerokai sunkiau, dėl to būtina sukaupti daug duomenų apie požeminio vandens kokybę ir, svarbiausia, šią informaciją tinkamai interpretuoti.

UAB „Vilniaus hidrogeologija", kuriai vadovauja habil. dr. A. Klimas, yra sukūrusi ekohidrogeologinių tyrimų urbanizuotose teritorijose metodiką, išbandytą įvairiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje, Varėnoje, Tauragėje, Jurbarke, Druskininkuose, gerai įvertintą ir tarptautiniu mastu. Šios metodikos esmę sudaro tai, kad gruntinio vandens kokybės būklė ir jos formavimosi ypatybės nustatomos specialiais teritorijų kartografavimo metodais, o tarpsluoksninio vandens kokybės formavimasis, veikiant antropogeninei taršai, įvertinamas matematiniais-hidrogeologiniais modeliais. Svarbu tai, kad ši metodika nereikalauja atlikti didelių brangiai kainuojančių darbų, pakankamai neblogi rezultatai gaunami naudojant įvairių ankstesnių tyrimų ir požeminio vandens stebėsenos metu sukauptą informaciją. Visuose minėtuose miestuose labai skirtingas tiek urbanizacijos lygis, tiek hidrogeologinės bei ekologinės sąlygos, tačiau bendra jų problema - užterštas ir daug kur netinkamas gerti gruntinis vanduo, grasinantis užteršti ir gilesnius vandeninguosius sluoksnius. Akivaizdu, kad jo būklei pagerinti reikia sutelktų visuomenės pastangų ir specialių gamtosaugos priemonių. Tačiau net pačios geriausios vandens kokybės apsaugos priemonės dėl didžiulės požemyje vykstančių procesų inercijos apčiuopiamus rezultatus duoda tik prabėgus dešimtmečiams, o kartais išvis jų nesulaukiama. Tokios priemonės bus efektyvios tik tuomet, jeigu bus adekvačios norimam gauti rezultatui, ekonomiškai pagrįstos, taikomos laiku ir pagal tam tikrą planą. Viena svarbiausių geriamojo vandens šaltinių apsaugos valdymo plano dalių - savivaldybės požeminio vandens stebėsenos organizavimas.

Kaip žinoma, tam tikra požeminio vandens stebėsena vykdoma beveik kiekviename Lietuvos mieste. Todėl savivaldybėms stebėseną dažniausiai reikia ne iš naujo organizuoti, bet optimizuoti, pasirenkant stebėjimams svarbiausias miesto teritorijas ir vandeninguosius sluoksnius. Dažnai nesutariama, kas konkrečioje teritorijoje turėtų vykdyti stebėseną - savivaldybės ar ūkio subjektai (įmonės). Ūkio subjektai turi stebėti gruntinio vandens būklę taršos židinyje (savo teritorijoje). Suprantama, jie turėtų kontroliuoti ir taršos migracijos iš šio židinio plotus. Centralizuoto vandens tiekimo įmonės eksploatuojamo požeminio vandens stebėseną vykdo vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) griežto režimo juostose (vandenviečių teritorijose), o esant būtinybei - ir už jų ribų. Visų kitų plotų ir vandeningųjų sluoksnių, esančių miesto teritorijoje, kontrolė atitenka savivaldybei. Alytus - vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, kuriame visi ši stebėsena tarpusavyje suderinta ir gerai papildo viena kitą.

Alytaus savivaldybės požeminio vandens stebėsena pradėta dar 1998 m., parengus ir patvirtinus pirmąją preliminarią programą. Be to, 1998-2000 m. pagal minėtą metodiką Alytuje buvo atlikti išsamūs hidrogeologiniai tyrimai požeminio vandens šaltinių apsaugai: kartografuota požeminio vandens būklė mieste, atlikti jos kontroliniai tyrimai, sukurti matematiniai hidrogeologinių sąlygų modeliai, patikslintos vandenviečių SAZ, įvertinta urbanizacijos įtaka geriamojo vandens šaltinių kokybei dabar ir perspektyvoje, parengtas miesto geriamojo vandens šaltinių apsaugos valdymo planas. Remiantis visais šiais darbais, buvo parengtos vėlesnės savivaldybės požeminio vandens stebėsenos programos - antroji, apėmusi 2001-2003 m. laikotarpį, ir pagaliau trečioji, skirta 2004-2007 m. Sistemingo miesto gamtosaugos specialistų darbo dėka, pagal atskiras patvirtintas programas Alytuje vykdoma ir ūkio subjektų stebėsena. Iš tokių ūkio subjektų (įmonių) paminėtinos UAB „Dzūkijos vandenys" (atliekanti stebėseną vandenvietėse ir miesto nuotekų valykloje), AB „Alytaus tekstilė", AB „Snaigė", SP AB Alytaus šilumos tinklai, AB mašinų gamykla „Astra", UAB „Naujoji Eisrega" (atliekanti stebėseną Alytaus miesto buitinių atliekų sąvartyno teritorijoje), įvairios degalinės ir kt. Visą šį laikotarpį Alytaus m. savivaldybei požeminio vandens stebėseną vykdyti padeda UAB „Vilniaus hidrogeologija". Ūkio subjektų stebėseną minėtų įmonių užsakymu atlieka UAB „Vilniaus hidrogeologija", UAB „Grota", UAB „Baltijos konsultacinė grupė" ir kitos specializuotos hidrogeologinės įmonės.

Priminsime, kad Alytuje yra du pagrindiniai geriamojo vandens šaltiniai: negiliai slūgsantis gruntinis vanduo, kurį miesto gyventojai semia iš šachtinių šulinių, ir tarpsluoksninis vanduo, siurbiamas iš gana gilių (apie 30-70 m, rečiau - didesnio gylio) gręžinių, išgręžtų specialiai hidrogeologų ištirtuose plotuose - vandenvietėse, ir pasiekiantis alytiškius centralizuoto vandentiekio tinklais. Mieste tarpsluoksninis vanduo dar naudojamas ir pavieniais privačiais gręžiniais. Tikslių statistinių duomenų, kiek miesto gyventojų vartoja gruntinį šulinių vandenį, kol kas neturime. Tačiau aišku, kad jų dar yra nemažai - šiek tiek miesto centre, daugiau - periferiniuose Domantonių, Likiškių individualių namų rajonuose. Požeminis geriamasis vanduo Alytuje gaunamas iš trijų centralizuotų vandenviečių - Vidzgirio, Radžiūnų ir Strielčių, kuriose išžvalgytas ir eksploatuojamas tarpsluoksninis Žemaitijos - Dainavos, viršutinės bei apatinės kreidos sluoksnių požeminis vanduo. Tarpsluoksninis vanduo, kurį dabar stebime miesto teritorijoje ir vandenvietėse, formuojasi gana sudėtingai: atitekant jam tuo pačiu vandeninguoju sluoksniu iš toliau; pertekant vandeniui iš viršaus, t. y. iš gruntinio horizonto bei Nemuno (centralizuotose vandenvietėse); pertekant jam iš apačios - iš kitų spūdinių vandeningųjų sluoksnių. Užterštas, prastos kokybės vanduo gali patekti iš viršaus (gruntinis, paviršinis vanduo), tačiau gali atitekėti pačiu vandeninguoju sluoksniu ir iš toliau. Vertikali srūva iš apačios dažniausiai atneša ne užterštą, bet padidėjusios mineralizacijos vandenį. Sprendžiant pagal modeliavimo rezultatus, miesto tarša gali daryti poveikį tik Vidzgirio vandenvietei. Strielčių ir Radžiūnų vandenviečių miesto įtaka nesiekia ir ateityje nepasieks.

Esamais duomenimis, gruntinis vanduo gana stipriai užterštas senojoje Alytaus miesto dalyje, kur ypač intensyvi komunalinė-buitinė tarša (būdingas jos rodiklis - nitratai). Čia yra ir pagrindinis požeminio vandens taršos židinys mieste - buvusi naftos bazė ir nuo jos nutįsęs miesto centro link naftos produktų šleifas. Pramonės  rajonuose integruota gruntinio vandens tarša gana sudėtinga, specifinė. Čia į požemį patenka naftos produktai, įvairios skystos gamybos atliekos, kurios požemyje degraduoja, suyra, todėl šis vanduo yra labai kietas, jam būdinga padidėjusi hidrokarbonatų koncentracija. Be to, šiaurinio pramonės rajono gruntiniame vandenyje yra gerokai padidėjusi sulfatų, chloridų ir kitų ištirpusių vandenyje medžiagų koncentracija. Nedidelė chloridų anomalija gruntiniame vandenyje, nors ir ne itin kontrastinga, yra susiformavusi ir ties pietiniu pramonės rajonu bei miesto centre, senamiestyje. Gyvenamuosiuose rajonuose ir ypač senamiestyje pagrindiniai gruntinio vandens taršos šaltiniai gali būti pasenę, kiauri kanalizacijos vamzdynai ir storas vadinamasis kultūrinis sluoksnis - užterštas gruntas, palaidotos šiukšlės. Nemaža tarša pasižymi individualių statybų rajonai, ypač jei juose nėra kanalizacijos. Gruntinio vandens taršą čia didina ir visos kitos buitinės atliekos, tręšiami sodeliai ir daržai. Būtent čia gruntiniame vandenyje susikaupę daugiausiai nitratų, amonio ir neoksiduotos organinės medžiagos.
 
Pagal programą savivaldybės stebėsenos tinklas sudarytas iš 27 taškų - 19  šulinių, 7 gręžinių ir 1 paviršinio vandens (Dailidės ež.) posto. Šis tinklas apima abu pagrindinius geriamojo vandens šaltinius - gruntinį bei Vidzgirio vandenvietėje eksploatuojamą Žemaitijos-Dainavos vandeningąjį sluoksnį. Suprantama, daugiausia dėmesio skiriama labiausiai pažeidžiamam gruntinio vandens horizontui - stebėsena suplanuota pirmiausia ten, kur jo vanduo naudojamas gerti, t. y. miesto gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose nėra centralizuoto vandentiekio ir kanalizacijos. Parinkti stebėjimo taškai - šachtiniai šuliniai, esantys svarbiausiose taršos anomalijose, tam tikromis grupėmis - skersainiais pagal gruntinio vandens tėkmės linijas. Be to, į prioritetinę savivaldybės stebėsenos sistemą įtraukta nemažai gręžinių, išgręžtų buvusioje naftos bazėje bei jos artimiausiose prieigose „naftos dėmės" pokyčiams stebėti. 

Pagal naująją programą savivaldybės stebėsenos darbus sudaro: vandens lygio ir naftos plėvelės storio matavimai; vandens mėginių paėmimas ir jų cheminės sudėties bei įvairių fizinių-cheminių savybių tyrimai; kompiuterinių duomenų bazių papildymas; stebėsenos informacijos sisteminimas, apdorojimas, analizė ir hidrogeologinių išvadų rengimas.

Pažiūrėkime, kas naujo nustatyta 2004 metais.
Alytaus apylinkės pasižymi raižytu reljefu bei sudėtinga geologine sandara, kuri lemia gana skirtingą įvairiose miesto dalyse gruntinio ir tarpsluoksninių vandeningųjų horizontų slūgsojimo pobūdį bei vandeningumą. Čia vyrauja slūgstanti požeminio vandens filtracija: gruntinio vandens lygis slūgso aukščiausiai (0,4-17 m gylyje), todėl šis vanduo gali pertekėti gilyn - pirmiausia į Varduvos - Žemaitijos, o vėliau - ir į Žemaitijos - Dainavos tarpsluoksninius horizontus. Jo pokyčiai per 2004 m. nebuvo dideli ir daugelyje stebimų šulinių ir gręžinių neviršijo 20-60 cm, tačiau paskutinių kelių metų cikle buvo stebimas tam tikras gruntinio vandens lygio, įskaitant ir paviršinį Dailidės ežerėlio vandens lygį, kilimas. Žemaitijos-Dainavos horizonto vandens lygis taipogi pasižymi keliasdešimt cm amplitudės sezoniniais svyravimais. Šio produktyvaus tarpmoreninio sluoksnio vandens lygis truputį pakilo, 2001 m. laikinai sustabdžius Vidzgirio vandenvietės eksploataciją.

Buvusios Alytaus naftos bazės taršos zonoje sistemingai matuojamas naftos produktų (NP) plėvelės storis. Priminsime, kad nuo 1995 m. iki 1999 m. rugpjūčio mėn. bazės teritorijoje UAB „Grota" atliko požemio valymo darbus, kurių metu buvo išsiurbta didesnė dalis ten per daugelį metų susikaupusių skystų NP. Po valymo NP sankaupa ant gruntinio vandens paviršiaus liko tik lokaliose vietose. Buvusios naftos bazės teritorijos vakarinėje dalyje jos plotas - apie 400 m2, o likusių neišsiurbtų NP sluoksnio storis - iki 0,58 m. Visi vėlesnių stebėjimų duomenys rodo, jog atlikus naftos siurbimo darbus, situacija čia dar nėra stabili, tekant gruntinio vandens srautui ir svyruojant jo lygiui, virš jo esančio NP sluoksnelio storis keičiasi, migruoja. Arealo centre NP sluoksnelis, ilgą laiką didėjęs, 2004 m. gerokai sumažėjo ir dabar yra netgi truputį plonesnis nei 1999-2000 m. Tokie NP plėvelės viršgruntinio vandens paviršiaus sluoksnio pokyčiai dažniausiai susiję su minėtais vandens lygio svyravimais ir NP kaupimusi pačiuose stebėjimo gręžiniuose, kuriuose jų būna daugiau, nei vandeningajame sluoksnyje už gręžinio sienelės.

Stebėsenos duomenys rodo, jog anksčiau nustatytos gruntinio vandens cheminės sudėties anomalijos mieste keičiasi, tačiau dėl labai mažo hidrocheminių procesų greičio požemyje tie pokyčiai nėra dideli. Visgi vienur pastebėti tam tikri požemio savivalos reiškiniai, kitur - kiek padidėjęs užterštumo lygis. Tai susiję ne vien su realiais pokyčiais, bet ir su tuo, kad mieste plečiamas ūkio subjektų stebėsenos tinklas ir ištirtų teritorijų plotas, didėja atliekamų tyrimų detalumas, t. y. daugėja informacijos apie gruntinio vandens būklę mieste ir pan. Iš teigiamų pokyčių pažymėtina tai, kad šiek tiek sumažėjo šio vandens taršos aromatiniais ir daugiacikliais aromatiniais angliavandeniliais mastas Alytaus naftos bazės poveikio zonoje, nors jis dar yra labai didelis.

Paradoksalu, tačiau nepaisant žinomo nemažo taršos mieste intensyvumo, daugelio makrokomponentų atžvilgiu 2004 m. tirtas gruntinis vanduo atitiko geriamojo vandens normas. Atskiruose taškuose DLK (specifikuotas ir ribines rodiklių vertes pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003) viršijo tik organinės medžiagos pagal permanganato indeksą PI, azoto junginių (nitratų, amonio), taip pat bendrosios geležies koncentracijos (1 lentelė).

1 lentelė. Gruntinio vandens cheminė sudėtis Alytaus savivaldybės
stebėsenos tinklo taškuose

 

Rodiklis DLK pagal Rodiklio vertė 2004 m
  HN24:2003 Nuo-iki vidurkis N
Bendroji mineralizacija, mg/l - 292-1012 612 -
Savitasis elektros laidis, µS/cm 2500 465-1709 1024 nėra
Bendrasis kietumas, mg-ekv/l - 3,4-13,3 8,8 -
pH 6,5-9,5 6,81-8,32 7,46 nėra
Permanganato indeksas, mg/lO2 5,0 0,86-86,4 7,24 9/45
Chloridai, mg/l 250 8,34-176,0 64,5 nėra
Sulfatai, mg/l 250 0,20-161,0 49,7 nėra
Nitritai, mg/l 0,50 0,00-0,112 0,005 nėra
Nitratai, mg/l 50 0,0-284,0 80,1 28/45
Natris, mg/l 200 5,2-113,0 44,3 nėra
Geležis bendra, mg/l 0,2 0,232-7,78 1,81 5/5
Amonis, mg/l 0,50 0,0-9,86 0,55 9/45
Manganas, mg/l 0,050 0,004-0,296 0,055 1/6
Chromas, µg/l 50 3-74 31 1/6
Kadmis, µg/l 5,0 <0,3 <0,3 nėra
Nikelis, µg/l 20 <1-14 3,5 nėra
Švinas, µg/l 25 <1-31 6,5 1/6
Varis, mg/l 2,0 0,003-0,048 0,014 nėra
Selenas, µg/l 10 <1-2 <1 nėra
Daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai, µg/l 0,10 0,00-0,13 0,024 1/7
Benzpirenas, µg/l 0,010 0,00-0,016 0,003 1/7
Benzenas, µg/l 1,0 0,0-30500   6/13
Fenoliai, mg/l - 0,000-0,581 0,069  

 

Pastabos: N* - analizių, viršijančių DLK, kiekis/bendras analizių kiekis; patamsinta - viršijančios DLK rodiklių vertės.

Vis dėlto gruntinis vanduo mieste mažai kur tinkamas gerti, daugiausia dėl taršos nitratais, kurių kiekis 2004 m. vidutiniškai sudarė 70-80 mg/l (maksimalus - 284 mg/l). Didžiausia leidžiama nitratų koncentracija (50 mg/l) buvo viršyta daugelyje savivaldybės stebėsenos taškų - net 28 iš 45 gruntinio vandens mėginių. Pažymėtina, kad lyginant su ankstesniais metais, šio komponento vidutinė koncentracija šiuose taškuose kiek sumažėjo.

Kaip ir anksčiau, didžiausios amonio, organinės medžiagos vertės būdingos taršos naftos produktais arealui ties buvusia Alytaus naftos baze. Lentelėje matome, kad pavieniais atvejais DLK geriamajame vandenyje viršija ir kai kurių mikrokomponentų koncentracijos. Nors jų kiekiai 2004 m. buvo gana stabilūs, tačiau jau anksčiau žinomame gruntinio vandens taršos sunkiaisiais (iš to skaičiaus ir toksiniais) metalais plote ties pietiniu pramonės rajonu chromo kiekis siekė 41-74 mg/l ir viršijo DLK geriamajam vandeniui. Ši anomalija susijusi su buvusios Alytaus mašinų gamyklos (dabar - AB mašinų gamykla „Astra") veikla. 2003 m. jos teritorijoje užfiksuoti dar didesni, DLK viršijantys chromo (iki 195 mg) ir gyvsidabrio (iki 2,78 mg) kiekiai.

Daugiamečiai įvairių vandens kokybės rodiklių verčių pokyčiai yra nevienareikšmiai ir gana dideli - bandymų (analizių) rezultatai retsykiais skiriasi net nuo keleto iki keliolikos kartų. Tai gali būti susiję su taršos intensyvumo pasikeitimais bei sezonine kai kurių komponentų koncentracijų kaita, kurią lemia vandens kiekio (lygio) gruntiniame horizonte svyravimai. Vienuose stebėsenos taškuose vandens kokybės grafikai rodo šiek tiek augančią taršą, kituose - mažėjančią. Tačiau sprendžiant iš bendros cheminės sudėties, dėl labai lėtų hidrocheminių procesų požemyje, bendras gruntinio vandens užterštumo lygis per nagrinėjamą laikotarpį kol kas ne ką tepasikeitė.

Naftos produktų (aromatinių ir daugiaciklių aromatinių angliavandenilių) bei fenolių tyrimų buvusios Alytaus naftos bazės poveikio zonoje rezultatai rodo, kad užterštumo mastas dar yra pakankamai didelis. Jų koncentracijos nėra pastovios ir turi tam tikrą mažėjimo laike tendenciją. Pagal 2003 m. taršos epicentre nustatytas aromatinių angliavandenilių koncentracijas šis sumažėjimas, lyginant su 1999-2000 metais, vidutiniškai siekė 8-16%. 2004 metais taršos epicentre bendras gruntiniame vandenyje ištirpusių angliavandenilių kiekis sudarė iki 56-136 mg/l, t.sk. aromatinių angliavandenilių - 37-86 mg/l, o toksinio benzeno - 2290-30500 mg/l (visi pastarieji kiekiai dar šiek tiek mažesni, nei 2003 m.). Kaip matome, ši koncentracija tūkstančius kartų viršija DLK, tad gruntinį vandenį šioje miesto dalyje gerti pavojinga. Nedidelės NP (aromatinių angliavandenilių) koncentracijos anksčiau buvo pastebėtos ir Žemaitijos - Dainavos horizonto vandenyje, tačiau 2004 metais buvo praktiškai lygios nuliui.

Visame taršos naftos produktais areale gruntiniame ir tarpsluoksniniame vandenyje randama ištirpusių fenolių, kurių koncentracijos daugelyje bandinių viršijo ankstesnę DLK geriamajame vandenyje (0,001 mg/l). Daugiaciklių aromatinių angliavandenilių kiekiai čia palyginus nedideli - normuojamų DAA suma, kaip ir benzpireno koncentracija, tik taršos epicentre viršijo geriamojo vandens normatyvus.
 
Dailidės Mažojo ežerėlio vandens kokybė yra artima jo apylinkėse išplitusio gruntinio vandens kokybei, tačiau pagal daugelį makrokomponentų jo vanduo švaresnis nei gruntinio. Tiesa, 2004 m. jame buvo daugokai ištirpusios organinės medžiagos (PI - 4,5-7 mg/lO2), tačiau mažai azoto grupės junginių (nitratų - iki 0,4 mg/l, amonio - iki 0,1 mg/l).
Stebėjimų rezultatai centrinėje miesto dalyje rodo, kad antropogeninė tarša yra neabejotinai patekusi ir į giliau slūgsantį pirmąjį tarpsluoksninį (Varduvos - Žemaitijos horizonto) vandenį, kuris čia labai silpnai izoliuotas nuo gruntinio vandens. Kitose miesto dalyse šio horizonto vanduo apsaugotas gana storo dengiančio moreninių priemolių sluoksnio, todėl vanduo yra dar santykinai švarus. Žemaitijos -Dainavos tarpsluoksninio vandens cheminė sudėtis ir kokybė mieste gerokai skiriasi nuo aukščiau slūgsančio gruntinio ir tarpsluoksninio vandens ir yra daug geresnė. Tačiau ir šio horizonto stebėsenos gręžiniuose vandens kokybėje pastebimi tam tikri  pėdsakai, susiję su požemio tarša centrinėje miesto dalyje. Vandens cheminė sudėtis čia gana sudėtingai kinta, tad šie pokyčiai ir toliau turi būti stebimi, vertinami ir prognozuojami.
 
Iki šiol savivaldybės požeminio vandens stebėsenos duomenys kaupiami šios stebėsenos vykdytojos - UAB „Vilniaus hidrogeologija" - kompiuteriniuose duomenų bankuose, šie duomenys pateikiami užsakovui - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyriui, o taip pat Lietuvos geologijos tarnybai bei Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (RAAD). Savivaldybėje bei RAAD kaupiami ir įvairių ūkio subjektų vykdomos požeminės vandens stebėsenos duomenys. Visų šių duomenų apibendrinimas ir analizė turės būti atliekama pasibaigus 4 metų savivaldybės stebėsenos programai. Tada naujais duomenimis galės būti papildytas anksčiau sukurtas pastoviai veikiantis matematinis Alytaus hidrogeologinių sąlygų modelis. Jame gausime patikslintą požeminio vandens kokybės vaizdą ir galėsime prognozuoti šios kokybės būsimus pokyčius mieste. Toks  būklės įvertinimas ir prognozės ateityje galės pasitarnauti priimant pagrįstus, optimalius sprendimus dėl geriamojo vandens šaltinių būklės mieste palaikymo bei gerinimo.